Warning: getimagesize(https://www.veikia.lt/components/com_jcomments/images/smiles/cry.gif): failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 Not Found in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 518

Blog'as

Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas
Na va, truputį po truputį ir buvo išgimdyta dar viena dalis. Deja, šiuo metu vykstantis stambus projektas - „Kaip informatikas namą statė 2“ suryja visą laisvą laiką. Net ir statybinių nuotykių nelieka laiko uždokumentuoti.

Ankstesnės apsakymo dalys čia ir čia. Apsakymo pradžia čia. Kita dalis čia.

Karštomis pėdomis

Didžiulėje prabangos kupinoje menėje tvyrojo aiškiai juntama įtampa. Susirinkusi minia nekantriai mindžikavo ir susiskaidžiusi į būrelius, tyliai šurmuliavo, aptarinėdama naujausius gandus. Tiesa sakant, bene visi jie sukosi apie tai, ko šis margaspalvis pulkas buvo sukviestas į auksu, platina ir kitais retaisiais metalais bei brangakmeniais išdabintoje valdančios sintalų šeimos rūmų menėje. O ir žodis „sukviesti“ čia nelabai tiko – sintalai tiesiog primygtinai paprašė vykti drauge, argumentuodami už nugaros kybančiu laivynu.

 

Šitokio jų galios demonstravimo niekas nebuvo regėjęs nuo pat šešių pasaulių karo, pasibaigusio beveik prieš šimtą metų. Buvo akivaizdu, jog kad ir ką šį sykį sugalvojo paslaptingoji tauta, tai buvo tikrai svarbu, bent jau jiems. Priešingu atveju vargu ar jie būtų į savo menę pakvietę tejiečius, ur'ni ir vaakarius – šešių pasaulių karo dalyviai ne tik nepuoselėjo šiltų jausmų vieni kitiems, o juo labiau sintalams, bet ir vėl ėmė prisiminti senąsias nuoskaudas. Tiesa, šiems išdidiems, o neretai ir arogantiškiems aristokratams, atsiradusiems iš niekur, reta tauta tryško meile. Šalti ir racionalūs, jie be dvejonių iš savo kelio šalino bet kokias pasitaikančias kliūtis. Kita vertus, visi puikiai sintalo žodžio vertę – patikimi verslo partneriai bei sąjungininkai savo garbę vertino labiau, nei gyvybę. O gyvybėmis jie nebuvo linkę švaistytis veltui.

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

Orionas
Vakar keldamasis į darbą buvau nustebintas vaizdo pro langą. Nesitikėjau, kad pro mūsų mažojo apčiupinėtą ir nulaižytą lango stiklą plika akimi (be -4.5D akinių - kas nešioja akinius supras, kaip tai atrodė) aiškiai matysiu Oriono žvaigždyno kontūrą. Iš pradžių net nepatikėjau ir susiradęs savo mobilią optiką pasitikslinau, ar tai tikrai nėra atspindžiai nuo geležinkelio stadioninio apšvietimo. Nu ne... Tikrai tiesiai prieš mano nosį kybo Šienpjoviai. Geras! Ir kodėl man į darbą ruoštis... :cry:

Nustebino, nes dieną prieš vakaras buvo giedras ir buvau nusprendęs išsitraukti savo vamzdį ir pasižvalgyti į dangų. Bandymas buvo visiškai nepavykęs - dangus buvo uždūmytas (Šančiuose prasidėjo kūrenimo sezonas) ir švytėjo. Iš kiemo nepavyko rasti nei vieno pažįstamo žvaigždyno. Na lyg ir buvau radęs Gulbę ir Lyrą, tačiau atsekti kitų nebuvo įmanoma - žvaigždžių tiesiog nesimatė.

Todėl vakar vakare pasitikrinęs prognozes tvirtai nusprendžiau nusistatyti žadintuvą ties 5:30. Žmona pažiūrėjo, kaip į beprotį. Na, ji gal ir teisi. Bet rytas to buvo vertas.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Pasisaudziau

Dešine ranka tvirtai stukteli užrakto svirtelę aukštyn ir  patrauki bumbulu besibaigiančią rankenėlę į save. Sausas trekštelėjimas ir tuščia tūtelė krenta ant žemės. Taip pat tvirtai stumteli užraktą pirmyn, aiškiai girdėdamas, kaip pagautas šovinys nustumiamas į lizdą. Iš peties palenki rankenėlę žemyn - sausas trekšt ir aptrintas 7,62 mm senolis vėl pasiruošęs nugriaudėti.

Ramiai įkvepi ir sulygiuoji taikiklio liniją su kryptuku. Aplinka nustoja egzistuoti, kol žvelgiant pro kiek paplaukusius taikiklio kontūrus, nustatai stačiakampio kryptuko viršų ties nedideliu juodu taikinio blynelio viduriu. Regis ir aplinka apmiršta, kol pirštas lėtai, bet tvirtai spaudžia nuleistuką. Čia ne civilinis žaisliukas. Patvirtindamas šias mintis Mosino karabinas drioksteli, ne kukliai tvodamas per petį - už taikinio pakyla ko ne metro aukščio dulkių stulpas...

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

 

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas

Po gan ilgos pertraukos, dar viena paistalų dalis. Idėjų tiek daug, o laiko jas tvarkingai sudėlioti tiek mažai.

Ankstesnes dalis rasite čia ir čia. O apsakymo pradžią - čia. Kita dalis čia.

Visas vėl

 

Kažkur tarp šiapus ir anapus vis dar tūžmingai džiūgavo nemirtingos būtybės siela, karštligiškai grabinėjanti planetą gobiantį pasaulio pamatinį audinį, tikėdamasi atrasti sau giminingą porą. Nemirtingasis turėjo keletą svarių priežasčių paskubėti. Du Kūrėjai Gajos galioms imlių gyventojų pasaulyje, žadantys neblogas galimybes pabandyti įgyvendinti tėvo užmačias ir mažiausiai vienas Naikintojas, grasinantis sutrypti menkus šių svajonių želmenis. Tokios lenktynės su laiku jam nebuvo naujiena ir jis, deja, turėjo pripažinti, jog ne visuomet spėdavo laiku rasti tinkamą inkarnatą, tačiau šį sykį nemirtingasis tiesiog negalėjo sau leisti pralaimėti.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas
Na štai, pagaliau po trupinėlį, po trupinėlį ir pavyko surinkti dar vieną mozaikos dalį. Deja, laiko nedaugėja, o numatyta prirašyti dar daug. Bet manau pabaigsiu. :)

Ankstesnes apsakymo dalis rasite čia ir čia. Kita dalis čia

O pradžią rasite čia.

Susirėmimas

Užvaldytas Judo kūnas tebuvo irstantis laikinas indas ir nemirtingasis puikiai tai suvokė. Tokią talpyklą derėjo išnaudoti maksimaliai efektyviai, pernelyg nesirūpinant jos išlikimu. Antarietis tą ir padarė. Jis vis dar tebesimėgavo ta gryno adrenalino srove, tekėjusią jo gyslomis, nepaisant to, jog pats kūnas jau daugelį metų buvo suskaidytas į atomus ir ištaškytas daugelio mylių spinduliu. Tačiau vis dar atrodė, jog viskas nutiko tik vakar...

 

Kaip dabar jis prisiminė žengiąs pro aptriušusios seno ginklakalio kalvės slenkstį. Pastarąją jis buvo nusižiūrėjęs jau senokai. Taip, dėl visa ko... Nedidelėje ir neišvaizdžioje kalvėje nesisukiojo nei legionieriai, nei turtingi dabitos patricijai. Tačiau priešingai, nei iščiustytose didžiosiose kalvėse, kur amatininkai bukai baladodami karšto metalo gabalą, galiausiai suformuodavo kažkokį metalinį padargą aštriais kampais, ant šios kalvės priekalo gimdavo tikri ginklai. Tiesa sakant, pačią kalvę jis aptiko beveik atsitiktinai – žengiant gatvės grindiniu jo dėmesį patraukė melodingas metalo skambesys.

Subkategorijos

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. Smile