Blog'as

Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Maitinimo šaltinis teleskopo montuoteiKelis kartus iškišus nosį su savo automatizuotu teleskopu, išsyk buvo pastebėtas vienas nepatogumas - automatizuotai montuotei reikalingas maitinimo šaltinis. Jei kieme tai nėra didelė kliūtis ir pakanka prijungti kokių 10m ilgio ilgintuvą, tai įsitaisius stebėti žvaigždes kur nors nuošalesnėje vietoje iš naujos montuotės bus mažai naudos. Be 12V maitinimo "SkyWatcher SynScan EQ5" tėra tvirtas trikojis su kokių 5 kg svorio metaliniu mechanizmu, trukdančiu sukioti teleskopą - šios montuotės neturi rankinio valdymo galimybės.

Tad pradėjau žvalgytis į mobilius maitinimo šaltinius. Tingint sukti galvą - toli ieškoti nereikia www.teleskopai.lt siūlo paprastą sprendimą - to paties „SkyWatcher“ pagamintą 7Ah akumuliatorių su žibintuvėliu („power tank“). Prie tokio prietaiso galima prijungti ne tik 12V automobilinį kištuką turinčius įrenginius bet ir įvairią nešiojamą elektroniką, prijungiamą per 5V USB lizdą. Nežinau ar šiaip sykštumo priepuolis apėmė, pamačius 296 Lt kainą, ar ne kokie atsiliepimai internete apie kartu pridedamus kroviklius, tačiau kilo mintis pasidaryti pačiam.

Tiesa, pirma kilo mintis: o gal galima rasti pigiau? Atsakymas - taip galima. Pavyzdžiui, automobilinis avarinis variklio paleidėjas („booster“), kainuojantis 120 Lt. Tačiau bėda ta, jog ten akumuliatoriai pritaikyti duoti stiprią srovę trumpą laiką ir netinka dirbti iki akumuliatorius išsikraus. Dirbant tokiu režimu, t.y. iškraunant akumuliatorių iki 10V ar žemiau, po pusmečio jis tiesiog suges.  Dar kiek „pasimuistęs“, nusprendžiau darytis pats.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

EMP nupirko mano elektronines atliekasEMP nupirko mano elektronines atliekas
Atėjus žiemai ir paspaudus pirmiesiems šalčiams, automobiliai priminė, jog esamiems akumuliatoriams jau "kaput" ir laikas ieškoti naujų. Išsidūrus Senukuose ir nusipirkus akumuliatorius be 30 proc. nuolaidos, ėmiau sukti galvą, ką čia nuveikus su senais akumuliatoriais.

Minties panaudoti juos pagal paskirtį ir prijungti prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio, kuris užtikrintų namo šildymo katilo cirkuliacinio siurblio veiklą teko atsisakyti. Kažkaip prisiminiau chemines reakcijas, vykstančias akumuliatoriaus krovimo metu ir nusprendžiau, jog vandenilio/deguonies generatorius šalia kieto kuro katilo - ne pati geriausia idėja. :) Nors ir turintys rankeną, tačiau 15kg sveriantis akumuliatorius nelabai pretendavo į mobilų energijos šaltinį teleskopo montuotei.

Taigi, nusprendžiau pasielgti, kaip padorus pilietis ir priduoti akumuliatorius perdirbėjams. Prie to pačio nusprendžiau iškuopti palėpę ir atsikratyti visokių elektronikos likučių, atsiradusių naujinant savo, žmonos ir uošvio kompiuterius.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

ts1200_eq5_proHm... Pasirodo jau daugiau nei metai, kaip turiu šį  vamzdį. Deja, reikia pripažinti, jog per tuos metus su pliusu taip ir neišmokau gerai orientuotis tarp dangaus šviesulių.  Surasti blankesnius, nei Jupiteris ar ryškiausios žvaigždės  dangaus objektus namie trukdo per ryškios šviesos, apžviečiančios Kauno centro dangaus skliautą. Na, o vasaros pabaigoje nuvykus į tamsų užmiestį, supratau, jog pernelyg tamsus dangus, kuriame mirguliuoja tūkstančiai žvaigždžių, taip pat nepadeda rasti tą vieną blankią švieselę. :lol:

Taigi, jau kurį laiką galvojau apie automatinę montuotę, leidžiančią stebėti dangų, užuot porą valandų pūkšti darant pritūpimus ir pasilenkimus, ieškant ieškiklyje vaizdo, panašaus į kompiuterio ekrane pateikiamą žvaigždyno schemą. Prieš kelias dienas pagaliau surinkau neseniai įsigytą "Synta Skywatcher EQ5 Pro (SynScan)" - reikėjo pakeisti sudegusią pavarų variklių valdymo elektroniką, užmauti žiedus ant vamzdžio ir ... įjungus pamatyti, jog varikliai nė krust. :cry:

Po paros nervų tampymo ir galvos laužymo, kas dar galėjo būti susvilę pirktoje montuotėje pastebėjau jog reikėtų vietomis sukeisti du laidus, nes paprastai du įėjimai nėra jungiami vienas su kitu. Sukeitus, montuotė palaimingai sužviegė, reaguodama į valdymo mygtukus. Tad vakar vakare nusprendžiau, jog negalima daugiau gaišti ir reikia tempti žaislą į lauką.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Sienos ir stogasStatybų blogo vesti nepavyko, nors minčių buvo - deja laiko tam visiškai neliko. Taigi dabar pabaigus antrąjį etapą gausis šiokia tokia statybų retrospektyva arba „Kaip informatikas namą statė - 3“.

Viskas prasidėjo nuo to, jog prieš du metus nusprendėm, kad norint turėti daugiau, nei vieną atžalą, mums reikia didesnio būsto. Ir prasidėjo būsto paieškos. Buvo galvota apie visokius variantus - nuo gatavo namo pirkimo iki statybų nuo nuliaus. Tai o bet tačiau, noras pirkti gatavą namą gan greitai atšalo. Iš geros dešimties peržiūrėtų namų, net ir neturėjus statybinės patirties, tik vienas ar du akivaizdžiai nebadė akių. Viename tokių "puikių" namų nuo per stogą "truputį" tekėjusio vandens jau ir dumbliai spėjo ant sienos pradėti želti. Kitame jau pradėjo atšokinėti struktūrinis tinkas. Beveik visi namai buvo apšiltinti "pakankamu" 10-15 cm storio vatos ar polistireno sluoksniu ir tik vienas (gal du) turėjo langus su trijų stiklų paketais. Deja tas vienintelis matomai mums nebuvo skirtas, nes kai po savaitės nusprendėm, kad gal norim pirkti ir paskambinom, tai jau buvo šaukštai po pietų.

Statyba nuo nulio reikalavo arba didelių investicijų, kai samdomas rimtas rangovas, arba daug laiko, kai darbus po truputį darai pats bei gaudai meistrelius, arba buvo rizika gauti nikeliuotus ragus su plieninėmis kanopomis. Vieną tokių Lietuvos rinkoje siūlomų pigesnių karkasinių namų teko apžiūrėti 2012 m. vasarą pirminėje statybų fazėje. Noras pirkti namą išgaravo vos atvažiavus į Aleksote buvusį sklypą - Mokolų g. sklypų riboje puikavosi 4-5 metrų dydžio bala, skambiai tituluojama tvenkiniu, ant molyno papylus smėlio buvo išlieta betono plokštė, turinti tapti namo pamatu. Būsimo namo karkaso pušinė mediena ramiai gulėjo pažliugusioje pievelėje ir jau keitė spalvą iš švelniai gelsvos į melsvai pilką. Tačiau statybininkams tai buvo norma - "tai čia smėlio porą mašinų užpilsit ir bus sausa...", nes melioracijos sklype nėra. Trumpai tariant, manau, jog ilgalaikėje perspektyvoje tikrai nepavydžiu įsigijusiems tą karkasinį namuką.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

 

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas
Statybos, statybos, statybos... Na šiaip ne taip radau laiko pabaigt dar vieną dalį. Ankstesnę rasite šiame puslapyje. Kita dalis čia. Viso apsakymo pradžia yra čia.

Dvikova

- Seni, kur mūsų alus ir mėsa? Ėėė, ar apkurtai?!.. Tu mus čia badu numarinti ketini, ar kaip?! - penketas kauštelėjusių ginkluotų vyrų kėlė alasą aptriušusioje smuklėje, aiškiai ieškodami priekabų, kurių gūždamiesi kampuose bandė išvengti visi likę smuklės lankytojai ir šeimininkai. Visi bijojo net minties, jog stojo skersai kelio grafo kariams, o pastarieji tuo įžūliai naudojosi, keldami betvarkę kada panorėję ir kur panorėję.

 Drebančiose rankose sunkiai nulaikydama putomis varvančius ąsočius, samdinė mergina atsargiai priėjo prie apšnerkšto stalo:

- Ooo, pagaliau! - šūktelėjo šutvės vadas išplėšdamas ąsotį iš merginos rankų, - O ką gers mano vyrai? Tu ką, kvaile manai, kad jiems užteks šio vieno ąsočio? Nagi, pajudink savo subinę ir mikliai atnešk dar alaus!

Dar keli alaus ąsočiai gerokai pataisė vyrų nuotaiką ir dabar užuot grasinę aplinkiniams, jie ėmė priekabiauti prie jiems maistą ir gėrimą vos spėjančios nešti samdinės:

- Ė, mergyt, pasilinksminam? - sušuko vienas iš karių, pagriebdamas merginą per juosmenį. Ši beviltiškai bandė ištrūkti iš girtų geležinių gniaužtų, - Tau ką, grafo Gatto vyrai per prasti? Tuoj aš tau parodysiu, kas būna negerbiantiems grafo ir jo …

Subkategorijos

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. smile