Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

WD Red EFAX 2TBWD Red EFAX 2TB - WD Red EFAX 2TB
Nauji metai, nauji grėbliai. Skamba keistai, tačiau taip yra - dalis „WD Red“ diskų, kuriuos „Western Digital“ reklamuoja, kaip skirtus namų tinklo duomenų saugykloms (NAS) yra tam VISIŠKAI NETINKAMI. Jie yra iš principo nesuderinami su kai kuriomis failinėmis sistemomis ir/arba RAID masyvais. Diskai veiks, tačiau darbo sparta bus apgailėtina, kartais dešimtis kartų lėtesnė, nei kitų, atrodytų prastesnių charakteristikų diskų.

Jei trumpai, tai EFAX modelio 2-6 TB talpos „WD Red“ diskuose naudojama SMR (Shingled Magnetic Recording) technologija yra iš principo nesuderinama su dideliu skaičiumi atsitiktinių rašymo operacijų, kurios turi papildyti takelį. O kaip tik taip ir nutinka RAID masyvuose ar kai kuriose failinėse sistemose, dažnai naudojamose NAS įrenginiuose. Taip yra todėl, kad SMR technologijoje duomenų takelis turi būti perrašomas visas, jei greta jo esantis takelis turi duomenų. Taip yra todėl, kad disko magnetiniai duomenų takeliai yra surašomi labai tankiai ir beveik persidengia. Pagal duomenų rašymo algoritmą šie diskai primena elekroninius „Flash“ diskus, kur taip pat rašoma į laisvas atmintinės ląsteles, o išnaudojus laisvus blokus, imama trinti seniau „ištrinta“ informacija ir formuojami naujos laisvos atminties ląstelės. Kodėl „Western Digial“ nusprendė naudoti potencialiai lėtesnę technologiją? Atsakymas paprastas: į diską galima surašyti daugiau informacijos ir diskinį kaupiklį pagaminti pigiau.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Iki šiol didžiausi Europos Sąjungos Autorių teisių direktyvos 11 ir 13 skyrių šalininkai visi choru tvirtino, jog naujoji direktyva niekaip nėra įpareigojanti naudoti turinio filtrus. Ir apskritai su turinio filtrais nieko neturi bendra. Dabar jų pačioje paskelbtoje svetainėje Manifesto4copyright.eu jau kalbama kitaip.

Svetainėje aiškiai sakoma, kad tokios platformos, kaip Google ir Facebook filtruoja turinį ir tie filtrai blokuoja ne tik neteisėtą turinį, pavyzdžiui, pornografiją ar teorizmo propagandą, bet ir teisėtą turinį. Patys autorių teisių gynėjai pripažįsta, kad filtrai netobuli ir jie neturi jokio reguliavimo. Ir štai dabar naujoji derektyva išgelbės pasaulį ir ims reguliuoti ne tik turinį, bet ir filtrus. Na ir, kaip pastebi „TechDirt“, Manifesto4copyright.eu staiga nurodo, kad tam tikrais atvejais turinio platinto jams nebereikia naudoti jokių filtrų. Viskas labai paprasta - tiesiog platintojas susimoka sąžiningus ir pagrįstu autorinius mokesčius, įsigydabas globalaus turinio licencijas. Na ir tuomet mokant už VISĄ turinį, platintojui nebereikia jokių filtrų.

Google and Facebook are already using filter algorithms. They filter not only – as intended – illegal content (e.g. pornographic or terrorist content), but also completely legal content (e.g. photos of naked bodies). They do so arbitrarily and without democratic regulation. The new directive, however, will regulate filters. At the same time, the platforms currently earn their money by making third parties’ content accessible and advertising it, without paying appropriate fees to the creators of this content – photographers, musicians, authors, graphic artists. This is where the new directive on European copyright law comes in: Article 13 regulates how licensing works for platforms. Platforms should pay creatives fair and reasonable remuneration by obtaining licences for the global repertoire. If they have such flat-rate licences from collecting societies, they do not need to filter content.

Beje, kaip puikiai matėme iš neseniai vykusių žudynių Naujoje Zelandijoje, filtrai lygai taip pat sėkmingai neblokuoja ir norimo blokuoti neteisėto turinio. Ir tai dar kartą parodo, kad garantuotas kažkokio turinio blokavimas yra iš principo neįmanoma užduotis internete, kuris nėra suplanuotų transliacijų terpė, kaip televizija ar radijas. Ir 11 bei 13 skyriai ir daro būtent tai - atsparų trikdžiams ryšių tinklą verčia transliacijų terpe, kur galės dalyvauti tik stambūs žaidėjai, galintis susimokėti duoklę autorių teisių „stogui“.

„TechDirt“ naujienoje yra keletas iškalbingų pavyzdžių, aiškiai parodančių, kaip autorinių mokesčių rinkėjai „sąžiningai“ dalijasi su atlikėjais ir kūrėjais surinktomis lėšomis. Jei trumpai, tai internetas yra nauja technologija, kuri keičia nusistovėjusią verslo tvarką ir senas verslas turi pasitraukti arba prisitaikyti. Kažkodėl niekas nesistebi, kad pasirpdžius automobiliams, gatvėse neliko arkliais traukiamų vežimų, o pavieniai barzdaskučiai jau nebeužsiima kraujo nuleidinėjimu.

Jei trumpai, tai paskutinių keleto metų tendencijos yra akivaizdžiai vartotojų laisvių nenaudai ir kol vartotojai nepradės galvoti ir balsuoti pinigine, atidžiau žiūrėdami už ką mokama, tol situacija tik blogės.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Meltdown and SpectreMeltdown and Spectre
„Google“ paviešinus daugiau informacijos apie aptiktas „Intel“ procesorių architektūrines klaidas, tampa aišku, kad ši problema aktuali ne vien „Intel“ procesoriams - didesniu ar mažesniu lygiu yra pažeidžiami ir AMD, ir ARM procesoriai. Kompanijos pranešime spaudai pateikiamas ne tik procesorių klaidų paveiktų „Google“ kompanijos programų sąrašas, bet ir daugiau techninių detalių apie pažeidžiamumus.

„Intel“ taip pat paviešino oficial ų pranešimą spaudai, kuriama nurodo, jog jokių architektūrinių klaidų nėra ir procesoriai veikia taip, kaip suprojektuoti. Anot kompanijos, tai tiesiog eilinės programinės įrangos darbo klaidos ir norint išvengti saugumo problemų, reikia tiesiog laikytis saugaus darbo kompiuteriu principų. Tačiau paskaičius kitą „The Register“ naujieną, galima rimtai suabejoti tokiais teiginiais, nes ten pateikiami akivaizdūs pavyzdžiai, kaip realiu laiku iš vienos vartotojo programos galima perskaityti kitoje programoje rašomą slaptažodį. “The Register“ atvirai išsityčiojo iš „Intel“ bandymų išsukti savo uodegą ir sušvelninti situaciją, nuvertinant aptiktų saugumo spragų pavojingumą.

Daugiau duomenų apie galimus išpuolius, pasinaudojant procesorių spragomis, galima rasti specialiame Meltdown and Spectre puslapyje, kur aprašomi du jau žinomi metodai, kaip apeiti skirtingų programų adresų sričių izoliacijos metodus.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Intel i7 2600K© 2012 - Eric Gaba - Intel i7 2600K

Kol kas yra žinoma nedaug - „Intel“ neviešina saugumo spragos detalių, kol nebus pateiktos operacinių sistemų pataisos, apeinančios šią aparatinę problemą. Tačiau iš to kas yra žinoma, susidaro įspūdis, kad per paskutinį dešimtmetį pagamintiems „Intel“ procesoriams aktuali problema yra tikrai rimta ir kelia grėsmę operacinių sistemų darbo saugumui. Reikia pastebėti, jog AMD gaminami procesoriai šios problemos neturi.

Kas yra apmaudžiausia šios klaidos nėra galima ištaisyti atnaujinant procesoriaus mikrokodą. Dauguma šiuolaikinių kompiuterių procesorių yra dalinai programuojami ir nemažai procesoriaus klaidų, aptinkamų po procesoriaus išleidimo į rinką, yra ištaisomos operacinės sistemos įkrovos metu, įkraunant specialų mikrokodo instrukcijų rinkinį. Tačiau ši procesoriaus projektavimo klaida yra fiziniame silicio komponentų grandyno lygmenyje ir jo funkcijų pakeisti neįmanoma. Vietoje to, operacinių sistemų sistemų kūrėjai turės pataisyti sistemų branduolius taip, kad šie išvengtų klaidingos situacijos susidarymo. O tai, išankstinių spartos testų duomenimis, OS darbą gali sulėtinti nuo 5 iki 30 proc.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

S10 dėžutėS10 dėžutė - S10 dėžutė

Kažkada taip būdavo juokaujama apie TSRS laikų gaminius, kurie dėl ne itin tobulų gamybos procesų ir darbo kultūros, neretai turėdavo aštrių kampų ar surinktos gaminio detalės prastai "susileisdavo", palikdamos akivaizdžius plyšius. Negaliu pasakyti kokia situacija su rusiškais gamini ais yra dabar, nors paskaičius naujienas apie atitrūkstančias reprezentacines „Lada“ automobilio dureles, nepanašu, kad situacija pasikeitė iš esmės, tačiau perkeltine prasme šį teiginį galima pritaikyti ir daugeliui pigių gaminių, mus pasiekiančių iš tolimosios Kinijos. O kalbant apie naujai įsigytą R-TV S10 daugiaterpių sistemų grotuvą šį teiginį teko pritaikyti ir tiesiogiai.

Bet apie viską iš eilės. Prieš 7 metus įsigytas „Asus HDP-R1“ spėjo pasenti ir morališkai ir techniškai - vis dažniau pasitaiko vaizdo įrašų, kurių grotuvo procesorius nespėja dekoduoti ir vaizdas trūkčioja. O nepasant visų mano ir neoficialių „moServices“ įskiepių autorių pastangų, grotuvo niekaip nepavyko sutaikyti su „Youtube“ ar kitomis internetinėmis paslaugomis. Taigi, vieną dieną trūko kantrybė ir panaršęs šen bei ten, paskaitęs „Kodi“ suderinamų įrenginių įrenginių sąrašus, išsirinkau „R-TV S10“, kurią per 3 dienas pristatė iš „Geekbuyng.com“ Italijos sandėlio. Deja, pakili nuotaika ilgai netruko ir po truputį lauk pradėjo lįsti trūkumai arba pardavėjo (gamintojo?) melagystės. Teko raitotis rankoves ir bandyt taisyt padėtį, jos dar labiau nesugadinant.

Subkategorijos

Šiaip įvykiai ar naujienos, nesusijusios su IT.
Programinės įrangos IT naujienų skiltis
Aparatinės įrangos IT naujienų skiltis
Svarbios naujienos
Jei tu neturi ryšio su internetu, tai tu neegzistuoji. Smile