Naujienos

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

Millenium FalconMillenium Falcon

Niekam ne paslaptis, jog NASA yra rimta organizacija, branginanti savo reputaciją ir nešvaistanti savo išteklių abejotiniems tyrimams. Jei pernai metais pasirodžiusią žinutę apie kuro nenaudojantį „EmDrive“ variklio prototipą dar buvo galima lengva ranka priskirti pseudomokslui ar aferoms, tai dabar tai padaryti bus gerokai sunkiau. JAV kosminių tyrimų organizacija ne tik ėmėsi tyrinėti kvantiniais efektais paremto variklio prototipą, bet ir paskelbė, jog visai tikėtina, kad jis netgi gali veikti.

Taigi arba NASA specialistai smarkiai susimovė atlikdami savo eksperimentus, arba jie iš tiesų patvirtino, žengę dar vieną mažą žingsnelį, galintį tapti didžiuliu kosminių technologijų proveržiu.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Vyresni kompiuterių vartotojai turėtų prisiminti laikus, kai pagrindinis kompiuterinių kenkėjų, tuomet beveik išimtinai virusų, šaltinis buvo lankstieji (ir nelabai) diskeliai. Nešiojamąsias laikmenas buvo įprasta patikrinti naujausia antivirusine programa, o neretai ir keliomis. Anot Vokietijos saugumo specialistų, USB sąsajos architektūriniai trūkumai gali su kaupu sugrąžinti šiuos laikus. Ir jei kenkėjų autoriai ims naudotis šiomis spragomis (ir visai tikėtina, jog taip jau yra daroma), tai seniau diskelio įkrovos sektoriuje pasislėpdavęs „Michelangelo“ ar duomenis šifruojantis polimorfinis „OneHalf“ atrodys tarsi vaikų žaidimai.

Šios spragos grasina tuo, jog visi išmanūs USB įrenginiai gali tapti beveik neišgydomo užkrato šaltiniais. Taip, būtent visi USB įrenginiai, ir būtent beveik neišgydomais. Iš esmės tai reiškia, jog nepatikimuose kompiuteriuose naudotos USB laikmenos turėtų būti laikomos vienkartinėmis ir išmetamos, jas panaudojus.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Nauji termogeneratoriai Nauji termogeneratoriai
Japonijos mokslininkai nusprendė nelaukti, atliekant papildomus tyrimus, ir viešai paskelbė apie savo išradimą - naujo tipo šiluminius elektros generatorius. Kaip skelbia Yasushi Murakami ir N.T.S. Co Ltd., tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant kuo spartesnio šios naujos technologijos pritaikymo komerciniais tikslais. Kol kas naujos kartos elementų galimybės yra kuklios, veikiant mažesne, nei 100 C temperatūra, jie gali generuoti 1,5 V įtampos keleto miliamperų srovę. Anot mokslininkų šiuose elementuose veikia visai kiti fizikiniai principai, jei, tarkime, Peltje elementuose, kur tarp skirtingo metalo elektrodų reikia sudaryti temperatūrų skirtumą.

Tiesa sakant, patys mokslininkai pripažįsta, kad dar nelabai supranta, kaip veikia šis procesas, mat jis buvo atrastas tiriant medžiagas visai kitu tikslu. Mokslininkai tiesiog pastebėjo susidarančias nedideles sroves ir nusprendė patyrinėti šį efektą atidžiau. Maždaug 1g cinko, laidaus polimero ir dielektriko mišinio turinčio elemento jau pakanka įžiebti šviesos diodui. 

Ištobulinus tokį termoelementą jį, pavyzdžiui, būtų galima panaudoti dėvimos elektronikos prietaisams arba, kitaip, išmaniesiems drabužiams, maitinti. Galima sugalvoti ir daugybę kitų sričių, kur dabar veltui išsklaidoma šiluminė energija galėtų būtų sėkmingai panaudojama.

 

 

 

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

Rinkoje pasirodę elektroniniai (SSD) diskiniai kaupikliai vartotojams žada žymiai geresnę duomenų perdavimo spartą, absoliučiai tylų darbą ir didesnį atsparumą mechaniniam poveikiui. Tačiau „Flash“ arba kitaip EEPROM atmintinės pagrindu veikiantys kaupikliai nėra idealūs ir turi savų trūkumų.

Vienas jų - atmintinės dėvėjimasis, daug kartų perrašant duomenis. Priklausomai nuo EEPROM atmintinės ląstelių gamybos technologijos, kiekviena ląstelė gali išgyventi nuo 1000 iki keleto milijonų perrašymo operacijų. Siekiant išvengti greito atmintinės susidėvėjimo, kaupiklių gamintojai imasi gudrių rašymo optimizavimo algoritmų, neleidžiančių daug kartų rašyti į tą pačių ląstelę ir tolygiai paskirstančių rašymo operacijas po visą atmintinę. Tokių priemonių poreikis tapo akivaizdus, masiškai "išmirus" keletui garsių gamintojų diskų partijų, kuriose šie algoritmai neveikė, kaip priklauso.

Tad natūralu, jog ne vienam kompiuterių vartotojui kilo klausimas, kiek gi realiai gali veikti SSD diskai, kol pradės reikštis duomenų ląstelių nusidėvėjimas ir pasipils duomenų klaidos. „TechReport“ specialistai nepatingėjo ir nuo 2013 metų bando 6 250-320GB talpos diskinius kaupiklius, nuolat rašydami ir trindami šimtus GB duomenų. Rezultatai turėtų nuraminti paprastus namų vartotojus, tačiau intensyviai rašantys dešimtis ar šimtus GB užimančius duomenų failus turėtų rimtai apsvarstyti ar SSD jiems yra tinkamas pasirinkimas.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Nors iš pirmo žvilgsnio skaitmeninių duomenų laikmenos gali pasirodyti amžinos, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Deja, visos laikmenos sensta ir duomenų signalo įrašas, kuris savaime yra analoginis, prastėja. Kai jis suprastėja tiek, kad iš analoginio signalo pasikeitimo (lygio, fazės, magnetinės orienacijos, skaidrumo - nelygu kokia laikmena) nebegalima nustatyti ar jis atitinka "1" ar "0" - turime "supuvusį" duomenų bitą ar jų seką. Tiesa nereikia jo painioti su kitu "pūvančių bitų" žargoniniu terminu, nusakančiu nemodifikuotos programinės įrangos darbo suprastėjimą bėgant laikui.

Tokio įvykio tikimybė yra menka, tačiau bėgant laikui ir dabartiniuose terabaitų talpos diskuose kaupiant daug duomenų ji vėl tampa visai reali. Kaip pasakoja vienas tinklaraštininkas, per 6 metus jis neteko 28 archyvinių failų, kurie buvo saugomi HFS+ failų sistemoje. Prie nuotraukų archyvo sugadinimo prisidėjo ir pasenusi HFS+ failų sistema, tačiau iš esmės ši problema yra aktuali visoms failų sistemoms, nepriklausomai nuo jų tobulumo lygio. Tiesiog sugedus duomenų laikmenos įrašui,  vienos failų sistemos yra labiau atsparios ir kompiuteris gebės aptikti klaidas ar tam tikrais atvejais netgi jas ištaisyti, o kitos tiesiog pateiks sugadintus duomenis, be menkiausios užuominos, jog kažkas nutiko.

Subkategorijos

Šiaip įvykiai ar naujienos, nesusijusios su IT.
Programinės įrangos IT naujienų skiltis
Aparatinės įrangos IT naujienų skiltis
Svarbios naujienos
Jei tu neturi ryšio su internetu, tai tu neegzistuoji. Smile