Programinė įranga

Programinės įrangos IT naujienų skiltis
Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Neseniai JAV vykę šaudymai vėl atgaivino valdžios atstovų postringavimus apie, anot JAV teisingumo departamento, poreikį pradėti naudotis „atsakingomis“ šifravimo technologijomis. Nuo JAV neatsilieka ir Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai, teigdami, jog teisėsaugai būtina sudaryti sąlygas pasiekti visus užšifruotus duomenis, vardan pačių piliečių saugumo.

Tačiau nei skambios frazės apie „atsakingą“ šifravimą ar siekius panaikinti nusikaltėliams „saugias vietas“ internete, nei kilnūs tikslai kovoti su terorizmu ir nusikaltėliais nekeičia šių pasiūlymų esmės. Valdžia iš esmės vėl norą turėti neribotą galimybę perskaityti visus jūsų asmeninius duomenis. Ir nuo tokių norų ilgalaikėje perspektyvoje galiausiai nukentės būtent įstatymų besilaikantys piliečiai, kuriais taip „nori“ pasirūpinti valdžia.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Dėl nuolat atrandamų rimtų saugumo spragų „D-Link“ internetiniuose įrenginiuose, JAV federalinė prekybos komisija kompaniją padavė į teismą. Anot komisijos kompanija nesiėmė pakankamai priemonių savo gaminių saugumui užtikrinti, tokiu būdu sukeldama pavojų šalies piliečiams.

Internet of ThingsInternet of Things
CC BY 2.0 Wilgengebroed

Kaip rašoma prekybos komisijos svetainėje, ieškinyje teismui yra teigiama, kad dabartiniu metu įsilaužėliai vis dažniau nusitaiko į eilinių namų vartotojų įrenginius, tokius kaip interneto maršrutizatoriai ar kameros. Įsilaužėliai ne tik perima tokių įrenginių valdymą, bet ir sukelia pavojų vartotojų asmeniniams duomenims. Anot komisijos vartotojų teisių apsaugos biuro direktorės Jessica Rich, yra ypač svarbu ne tik teigti, jog gamintojo įrenginiai yra saugūs, bet tuo pačiu ir realiai imtis priemonių šiam saugumui užtikrinti.

Tarp kitų spragų, kurias ieškinyje cituoja prekybos komisija, yra nurodoma:
* Nepakeičiamų standartinių slaptažodžių naudojimas internetinėse kamerose.
* Nesaugi programinė įranga, leidžianti įsprausti pašalines komandas į standartines užklausas ir taip perimti įrenginio valdymą.
* Nesaugus privataus šifravimo rakto naudojimas. Pastarasis buvo viešai prieinamas kompanijos interneto svetainėje ir bet kas panorėjęs galėjo sukurti „sertifikuotą“ programinę įrangą „D-Link“ įrenginiams.
* Nešifruotų prisijungimo duomenų naudojimas mobiliuosiuose įrenginiuose.

Komisijos teigimu, kompanijos teiginiai savojoje Reagavimo į saugumo įvykių politikoje bei reklaminiuose leidiniuose yra neteisingi arba atvirai melagingi. Ieškiniu siekiama kompensacijų už padarytą žalą bei prekybos „D-Link“ įrenginiais ribojimų JAV rinkoje, jei kompanija ir toliau pažeidinės federalinius prekybos įstatymus.

Savo ruožtu kompanija šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad įrenginių ir jų vartotojų informacijos saugumas yra kompanijos prioritetas.

Kaip ten bebūtų, tačiau „D-Link“ įrenginiai tikrai dažnai matomi pranešimuose apie aptiktas spragas. Dar daugiau, kompanija neretai ne itin skubinasi parengti pataisymus savo įrenginiams, net ir tuo atveju, kai aptiktos spragos yra kritinės. Pernai metų rudenį saugumo specialistai apskritai rekomendavo nustoti naudoti „D-Link DWR-932“ įrenginį, nes nuo pat vasaros pradžios, kai saugumo specialistai informavo kompaniją, ji nesiteikė ištaisyti kritinių spragų, leidžiančių perimti įrenginio kontrolę. Asmeninė patirtis irgi neleidžia pagirti „D-Link“ kompanijos, kalbant apie maršrutizatorių programinę įrangą. Jei jau pirkti „D-Link“ maršrutizatorių, tai tik tokį, kuriam tinka „Open-WRT", „DD-WRT“ ar kita alternatyvi programinė įranga.

O nesaugių įrenginių pasekmės juntamos jau dabar. Pernai metų rudenį maždaug šimtas tūkst nesaugių interneto kamerų buvo pasitelktos, surengti didžiausio masto DDoS ataką prieš vieną saugumo tinklalapį. Pačioje metų pabaigoje liūdnas „Mirai“ kenkėjiškos porgramos pasiektas rekordas buvo pagerintas „Leet“ zombių tinklo, kuris 650 Gbps duomenų srautu užgriuvo „Imperva“ saugumo kompanijos tinklus.

Reikia tikėtis, kad tokio pobūdžio ieškinys privers sukrusti ir kitas kompanijas, nes „D-Link“ tikrai nėra vienintelė, minima aptiktų saugumo spragų sąrašuose. Gal tai pastūmės kompanijas rimčiau žiūrėti į savo gaminių priežiūrą po to, kai jie būna parduoti vartotojui, mat kol kas vyrauja gana atsainus požiūris: "tai jau vartotojo problema".

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Naujas Microsoft veidasNaujas Microsoft veidas - Naujas Microsoft veidas
Atrodo, jog su B. Gateso ir S. Ballmerio pasitraukimu, „Microsoft“ pradėjo iš keisti kompanijos strategiją ir aktyviai imtis atvirojo kodo projektų. Ne, atvirojo kodo „Windows“ ar „Microsoft Office“, bent jau artimiausius kelerius metus, mes tikrai neišvysim, tačiau visai neseniai kompanija pagal atvirąją MIT licenciją pateikė .NET ir „Chakra JavaScript“ sistemų išeities tekstus. Tačiau į „Windows 10“ sistemą „Microsoft“ įtraukė galimybę paleisti „Bash“ komandinę aplinką ar net visą „Ubuntu Linux“ sistemą, tiesiai iš „Windows“, kaip vartotojo lygmens procesą. 

Šiandien „Microsoft“ paskelbė, atverianti plačiai ir gan agresyviai reklamuotą savo komandinės eilutės aplinką „PowerShell“, kurią taip pat galima rasti „GitHub“ atvirojo kodo projektų talpykloje. Anot kompanijos atstovų, „PowerShell“ daugelis vartotojų naudojo sistemų administravimui, nutolusiam valdymui ar konfigūravimui, tačiau nemažai daliai nepatiko tai, kad „PowerShell“ yra tik „Windows“ sistemoje. „Microsoft“ nusprendė atsižvelgti į šiuos pageidavimus ir pateikė „PowerShell“ paketus „Apple OS X“ bei „CentOS“ ir „Ubuntu“ sistemoms. Ateityje kompanija planuoja sukurti „PowerShell“ sistemas ir kitoms platformoms.

Tačiau yra nemažai abejojančių gerais „Microsoft“ ketinimais. Pirmiausia tai net ir didžiausiems optimistams turėtų būti akivaizdu, jog tokiu būdu kompanija siekia kuo labiau susieti vartotoju su savo gaminiais. Taip yra todėl, kad pasirinkus kokią nors platformą ir pradėjus ją intensyviai naudoti, pakeisti pasirinktą platformą gali būti labai sunku, mat reikės keisti ne tik platformą, bet ir visas per platformos naudojimo laiką sukurtas sistemas. Be to, nors ir išleidusi gaminius pagal atvirąją MIT licenciją, kompanija nėra paskelbusi, perduodanti viešam naudojimui patentus, susietus su šiomis technologijomis. Kitaip tariant, jei šių atvirųjų technologijų pagrindu kas nors sukurs programinį produktą, potencialiai keliantį komercinę grėsmę „Microsoft“ pajamų šaltiniams, kompanija gali pateikti patentinius ieškinius ir taip sužlugdyti konkurentą. Būtent tokiu būdu šantažuodama patentais, „Microsoft“ privertė visus didžiuosius „Android“ telefonų gamintojus mokėti licencinius mokesčius. Pajamos iš kurių, net ir geriausiais „Windows Mobile“ laikais kelis kartus viršijo pajamas, gaunamas parduodant savo mobiliąją operacinę sistemą.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Enigma šifravimo mašinaEnigma - Enigma šifravimo mašina
Prancūzijos ir Vokietijos ministrai pareiškė, sieksiantys Europos Sąjungoje teisiškai įpareigoti šifruotų ryšio paslaugų tiekėjus padėti vyriausybėms stebėti įtariamųjų susirašinėjimą. Tačiau už tokių, regis, kilnių tikslų, slypi didelis pavojus visai likusiai visuomenei daliai. Ministrai arba nesupranta, kaip veikia patikimos šifravimo sistemos, arba, priešingai, supranta ir sąmoningai siekia iš visuomenės atimti galimybę naudotis patikimai šifruotomis ryšio priemonėmis, baugindami visuomenę terorizmo, pedofilijos ir kitais baubais.

Pagrindinė problema yra ta, kad duomenų šifravimas gali būti arba patikimas ir tuomet perduodamus duomenis gali dešifruoti tik jų gavėjas, arba nepatikimas, kai duomenis gali dešifruoti bet kas. Deja, duomenų šifravimas remiasi griežtomis matematikos taisyklėmis, kurios teigia, kad duomenis gali dešifruoti tik turintys duomenų dešifravimo raktą. Savo ruožtu tai reiškia, kad norint įgyvendinti Thomaso de Maiziere'o ir Bernardo Cazeneuve'o siūlomus reikalavimus, ryšio priemonių teikėjai, tokie kaip „WhatsApp“ ar „Telegram“ turės susigeneruoti po papildomą dešifravimo raktą, kiekvienam vartotojui. Savaime suprantama, jog norėdami išvengti milijonų dešifravimo raktų administravimo jie pasirinks dar blogesnį variantą ir sugeneruos pagrindinį dešifravimo raktą, tinkantį dešifruoti visų vartotojų šifruotus duomenis.

Deja, tokių priemonių įgyvendinimas vyriausybėms beveik ar visiškai nepadės pasiekti norimo tikslo - susemti nusikaltėlius. Tuo tarpu likusiai visuomenės daliai kils nemažai naujų grėsmių ir štai kodėl.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Ilgą laiką savo serveriuose naudojau stabilią „Debian“ sistemos šaką, tačiau ne kartą teko įsitikinti internete sklandančiu pokštu, kad stabili „Debian“ šaka tampa pasenusi, kai ji yra išleidžiama. Iš vienos pusės senose programų versijose yra išgaudyta daugiau klaidų ir jų atliekamos funkcijos jau yra nusistovėjusios, tad mažesnė darbo trikio tikimybė. Tačiau neretai prireikia naujo funkcionalo ir tuomet reikia eiti ieškoti paketų "testing", o kartais "unstable" paketų šaltiniuose. Be pasitaikančių įprastinių programų tobulinimo klaidų, minėti šaltiniai turi ir kitą blogybę. Jiems nėra taikoma pirmenybė, pritaikant saugumo spragų pataisas, kas šiaip yra savaime suprantama, nes tai programų tobulinimo poligonas.

Taigi, pasirodžius „Ubuntu 16.04", po neilgų svarstymų nusprendžiau, jog reikia pasikeisti savo virtualizacijos serverio OS. Kadangi jau vis vien buvau apsisprendęs trinti seną OS lauk ir rašyti naują, prieš tai nusprendžiau pabandyti atnaujinti „Debian“ į naujesnę „Ubuntu“ sistemą. Teoriškai tai turėjo pavykti, nes „Ubuntu“ yra kuriama „Debian“ sistemos pagrindu ir naudoja tą pačią paketų valdymo sistemą. Užbėgant už akių - galiu pasakyti, kad atnaujinimas pavyko, tačiau norintiems pakartoti, teks apsišarvuoti kantrybe, nes procesas nebus sklandus ir prireiks paleisti daugiau, nei vieną komandą. Taip pat yra tikimybė, kad atnaujinimas kažkur užstrigs ir vis vien teks trinti sistemą lauk ir instaliuoti iš naujo. Bent jau /home ir /var tikiuosi visi jau laiko atskirame skirsnyje ar LVM tome, ar ne?.. ;)