Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

Linus kepa FreeBurgerLinus kepa FreeBurger
„Linux“ sistemos populiarinimu užsiimanti „Linux Foundation“ organizacija paskelbė, baigusi kurti „A world without Linux“ (Pasaulis be “Linux“) trumpų animacinių filmukų seriją. Šiose trumpose istorijose organizacija su jumoru perteikė įvairias „Linux“ taikymo sritis, nuo paieškos internete iki kino pramonės ar kosminių tyrinėjimų ir kaip jos galėtų atrodyti, jei vienam Helsinkio universiteto studentui nebūtų įgrisusi MINIX sistemos licensija, leidžianti ją naudoti tik mokymosi tikslais. 1991 metais tūlas Linusas Torvaldsas Linux sukūrimas savo operacinės sistemos branduolį, kalbėdamas apie jį, kaip asmeninį hobį, kuris nebus dideliu ir profesionaliu projektu, kaip GNU (just a hobby, won't be big and professional like gnu).

Kas iš nedidelio asmeninio projekto gavosi - visi puikiai žinome. Daugelis mūsų šiuo metu naudojasi „Linux“ sistemomis, patys apie tai nė nesusimąstydami. Nepaisant nedidelio populiarumo asmeniniuose kompiuteriuose (šioje rinkoje „Linux“ dalis svyruoja apie 1-2 proc.), kitose rinkose „Linux“ užima apčiuopiamą dalį, o neretai užima netgi dominuojančią ar net monopolistinę poziciją.

Prie tokio išplitimo labai prisidėjo tai, kad Linusas savo operacinę sistemą išleido, pasitelkdamas laisvąją „GNU General Public Licence“ (GPL) licenciją, užtikrinančią „Linux“ vartotojų teises į šią sistemą. Jei trumpai ir nesigilinant į teisinius niuansus, GNU GPL licencija reikalauja, kad visi tiesiogiai su „Linux“ branduoliu susieti sistemos patobulinimai būtų pateikiami viešai ir laisvai, jei galutinis gaminys yra platinamas viešai, o nėra skirtas asmeniniam naudojimui. Tokiu būdu yra Linusas užsitikrino, kad visi kieno nors sukurti patobulinimai garantuotai sugrįžtų atgal į „Linux“ ir nebūtų galima nusavinti kitų autorių darbų. Dėl šios priežasties tarp uždaro kodo gaminius kuriančių komercinių kompanijų yra populiaresnės MIT ir BSD licencijos, neturinčios tokių griežtų reikalavimų. Tačiau toks perdėtas MIT ir BSD licencijų laisvumas turi ir neigiamą pusę - MIT ar BSD kodą panaudojančios komercinės kompanijos nėra suinteresuotos sugrąžinti savo įdirbį visuomenei, nebent tai yra tiesiogiai naudinga pačiai kompanijai. Pavyzdžiui, „Apple“ „Darwin“ operacinė sistema, kuri yra „OS X“ ir „iOS“ pagrindas. Nesigilinant į OS karus ir diskusijas kas geresnis, faktas yra tas, kad nors yra nemažai kompanijų naudojančių kitų BSD sistemų įdirbį, BSD operacinių sistemų šeima tobulėja lėčiau, nei „Linux“, nes kompanijos nėra teisiškai įpareigotos sugrąžinti savo patobulinimų.


 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti