User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active
 

Kaip iš paprasto CD įrašyti dainas į kompiuterį?

Muzikinių CD diskų įrašų perkėlimas į kompiuterį vadinamas "ripping" ir tam yra sukurta dešimtys skirtingų programų. Daugumos jų pavadinimuose figūruoja "rip" ar "grab". Programos skiriasi savo funkcionalumu, siūlomų išsaugoti muzikos formatų gausa, automatinėmis įrašų identifikacijos informacijos generavimo galimybėmis ir pan.

CD įrašams versti skaitmeninių įrašų grotuvams suprantamu formatu reikia naudoti tokias programas, kaip „FreeRip MP3", „Audio Grabber", „CDEx“, „GRip“ ir pan. Išsamų programų  įvairioms operacinėms sąrašą su nuorodomis į aprašymus galima rasti šiame „Wikipedia“ puslapyje. Muzikinių CD kopijavimo į kompiuterį funkcijas turi ir populiarūs įrašų grotuvai „Winamp“ ar „Windows Media Player“. Reikia pastebėti, jog įprastinėmis nuostatomis „Windows Media Player“ nukopijuotus įrašus apsaugos DRM apsaugomis nuo kopijavimo! Jei šios nuostatos neišjungsite, tai prireikus perinstaliuoti „Windows“ sistemą - neteksite visos savo skaitmeninės muzikos įrašų kolekcijos, nes nuo 10-os „Media Player“ versijos „Microsoft“ nusprendė nebeleisti padaryti atsarginės licencijos kopijos.

 

Kopijuojant muziką iš CD verta atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip įrašo formatas ir glaudinimo nuostatos. Dauguma šių programų siūlo muziką išsaugoti vienokiu ar kitokiu suglaudinto įrašo formatu.Formatą pasirinkite tokį, koks tinka jūsų naudojamiems muzikos grotuvams. Populiariausias yra MP3 formatas, kuris tinka bene kiekvienam muzikos grotuvui. Tačiau MP3 formatas jau yra kiek pasenęs ir yra sukurta efektyvesnių garso įrašo glaudinimo formatų („MP3 Pro“, „OGG Vorbis“, AC4), leidžiančių sukurti mažesnius failus, išsaugant tą pačią kokybę. Taigi,jei yra galimybė - geriau naudoti efektyvesnius glaudinimo algoritmus.

Taip yra todėl, kad dauguma populiariųjų muzikos glaudinimo algoritmų remiasi įvairiomis aproksimacijomis, negirdimų garsų šalinimu ir kitomis technologijomis, ko pasėkoje suglaudintas įrašas tampa prastesnės kokybės, nei originalus CD įrašas. Šie muzikos glaudinimo algoritmai vadinami „lossy“. Ir kuo labiau glaudinamas įrašas, tuo labiau juntamas kokybės suprastėjimas. Turint bent kiek geresnę garso atgaminimo įrangą, nei 200 litų kainuojančios kompiuterinės bumsia-barškadėžės, verta netaupyti vietos sąskaitą ir kurti ne mažesnio, nei 256 Kbps duomenų srauto MP3 failus. Tai šioks toks kokybiško įrašo orientyras.

O tikrai kokybiškiems įrašams reikia naudoti specialius duomenų glaudinimo algoritmus, pasižyminčius visų duomenų išsaugojimu („lossless“). Tokių įrašų formatų pavyzdžiais gali būti FLAC, „Monkey Audio“, „Apple Lossless“, „WMA Lossless“ ir pan.

Įrašo kokybė taip pat priklauso nuo to, kaip greitai bandomas nuskaityti CD įrašas. Idealiu atveju CD reikėtų nuskaityti 1x greičiu, t.y. ne greičiau, nei normaliai atkuriant muzikos įrašą. Tuomet yra didžiausia tikimybė padaryti tikslią CD disko skaitmeninių duomenų kopiją. Kad ir kaip būtų keista, tačiau skaitmeninis CD įrašas gali būti nuskaitytas nevienodai ir tam tikrais atvejais galima gauti skirtingą skaitmeninio failo turinį. Tai susiję su tuo, kad muzikiniai CD diskai rašomi kiek kitokiu formatu, nei duomenų diskai ir jų skaitymo klaidos ne visuomet yra laikomos klaida. Laimei tokias nuskaitymo klaidas dažniausiai yra sunku išgirsti buitine garso įranga, tačiau kuriant įrašo kopiją labai skubėti taip pat neverta.

 

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti