Aparatinė įranga

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Kas yra infraraudonųjų spindulių sąsaja? Kur ji dažniausiai naudojama? Ir koks jos veikimo principas?

Infraraudonųjų spindulių sąsaja (IR) tai seno tipo duomenų perdavimo sąsaja, dažniausiai naudota mobiliuosiuose įrenginiuose: nešiojamuosiuose ar delniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose. Šiuolaikiniuose įrenginiuose IR sąsaja beveik nenaudojama ir labai retas įrenginys, ypač skirtas namų vartotojų rinkai, ją turi. Šiuo metu ją beveik baigia išstumti radijo ryšio sąsajos, tokios kaip „Bluetooth“. Šią sąsają galima nesunkiai aptikti atidžiau apžiūrėjus įrenginį - jo šone turėtų būti matomas tamsaus plastiko langelis, kuris turėtų būti neuždengtas padėjus įrenginį ant stalo įprastiniu būdu (t.y. ne ant šono ar kitaip).

IR sąsaja veikia tuo pačiu principu, kaip ir nuotolinio valdymo pulteliai televizoriui ar muzikiniam centrui. Skirtumas tik tas, kad kompiuteriuose  ar telefonuose montuojama dvipusio ryšio sąsaja, galinti ir siųsti, ir priimti duomenis, tuo tarpu kai pultelis gali tik siųsti duomenis. Pasitelkus specialias programas mobiliuosius telefonus ar delninukus, turinčius IR sąsają, galima paversti universaliais programuojamais buities įrenginių pulteliais.

Veikimo principas yra paprastas - IR siųstuve yra šviesos diodas, šviečiantis akiai nematoma šviesa. Perduodamas signalas yra paverčiamas šviesos impulsų seka. Šį mirksėjimą fiksuoja imtuvo jutiklis, jautrus infraraudoniesiems spinduliams ir atkuria perduotą signalą. Duomenų perdavimo sparta yra nedidelė ir paprastai dirba įprastinėmis nuosekliajam prievadui (COM) spartomis, kurios neviršija kelių šimtų kilobitų per sekundę.

Beje, nors žmogaus akis yra nejautri infraraudoniesiems spinduliams, tačiau ji yra matoma kitiems gyvūnams. Pavyzdžiui, akvariumuose auginamos auksinės žuvelės puikiai mato šiuos spindulius, todėl nereikėtų gąsdinti gyvūnų, „švietaliojant“ nuotolinio valdymo pulteliu į akvariumą. Jos ir taip prisižiūri IR atspindžių, sklindančių nuo televizoriaus ar kitų blizgių paviršių.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Kartais matau mėlyna langą su tokiu pranešimu: 0x000000EA, 0X898BB9F0, 0X8A0C30B8, 0XBA4EBCBC, ir galiausiai atidvag. Mano vaizdo plokštė „ATI Radeon 2600XT“. Naudojau tik „Windows“ tvarkykles, nors anksčiau naudojau tik iš AMD puslapio. Testai nieko blogo nerado.

Mėlynas langas yra kritinė „Windows“ sistemos darbo klaida, kai sistemai daugiau nelieka kito, kaip tik stabdyti visus darbus ir pateikti diagnostinį klaidos pranešimą. Dėl to šis klaidos pranešimas yra vadinamas „mėlynuoju mirties ekranu“ („Blue Scree Of Death“ arba tiesiog BSOD). Susidarius tokiai situacijai belieka tik užsirašyti klaidos pranešimą arba perkrovus (persikrovus) kompiuterį išsitraukti jį iš sistemos darbo ataskaitų.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

AMD „Fusion“ APU kristalasAMD „Fusion“ APU kristalas - AMD „Fusion“ APU kristalas
Naujai išleisti „Fusion“ serijos procesoriai netruko sulaukti dėmesio. Į juos taip pat nusprendė atkreipti dėmesį ir kompiuterių entuziastai iš „Anandtech“, kurie nusprendė palyginti naujuosius „AMD Brazos“ su sparčiausiais dviejų branduolių „Intel Atom N550“. Ir kitaip, nei daugelis testuotojų, „Anandtecyh“ nusprendė įvertinti ne vien procesorių spartą, bet ir kitą, nešiojamiesiems kompiuteriams labai svarbų, parametrą - procesoriaus išskiriamą šilumą.

Keturių laipsnių skirtumas atrodytų nėra labai didelis, tačiau tai yra skirtumas tarp vėsesnės už vidutinę normalią žmogaus kūno temperatūra ir aukštesnės. O tai jau balansavimas tarp komfortiško ir ne itin komfortiško darbo, nes mažieji nešiojamieji kompiuteriai, į kurių rinką taikosi AMD, paprastai laikomi ant kelių ar pilvo.

Testavimams buvo pasirinktas labai paprastas ir efektyvus „buitinis“ testas - didelės raiškos (1080p) vaizdo įrašo atkūrimas ir atkuriamų kadrų per sekundę skaičiavimas. Kadangi tiek „Brazos“, tiek „Atom“ yra namų rinkai orientuojami gaminiai, tai visai logiškas testavimo pasirinkimas

 

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

„Mezon“ ryšys yra, bet jo nėra„Mezon“ ryšys yra, bet jo nėra
Susitvarkius „Mezon“ modemo tvarkykles „Linux“ sistemai ir išsiaiškinus, jog mano namuose „Mezon“ ryšys jau ėmė veikti, teko išspręsti ryšio kokybės problemą. Tai, kad ryšys veikia - dar nereiškia, jog juo jau galima naudotis, nors LRTC paslaugų pardavimo vadybininkai greičiausiai su manim nesutiks, teigdami jog ryšys beveik puikus...

Duomenų atsisiuntimo ryšio sparta kartais pasiekia net 6 Mbps, tuo tarpu, kai sparčiausias planas vartotojams žada iki 10 Mbps. Deja, nei vieno plano aprašyme nenurodoma išsiunčiamų duomenų perdavimo sparta. Teoriškai, įranga turėtų leisti išsiųsti duomenis iki 2 Mbps sparta. Tačiau mes visi puikiai žinome, jog teoriškai arklys, o praktiškai - neatsikelia... Tas pats ir su „Mezon“ ryšiu namuose. Teoriškai ryšys puikus (atsisiųsti duomenis galima 4 - 6 Mbps sparta), tačiau praktiškai ryšio nėra, nes duomenų išsiuntimas tėra vos 0,2 - 0,3 Mbps. Išsiuntimo sparta labai aktuali interaktyvioms interneto sistemoms, žaidimams, P2P bei internetinėms paslaugoms, būtent paskutinės dvi priežastys man ir yra aktualiausios. Taigi - teko imtis priemonių signalui stiprinti. Pirmoji į galvą šovusi mintis - reflektorius.

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

Turiu mažąjį skreitinuką (netbook) su 7" ekranu. Kompiuteryje yra WMT, ARM-WM8505 procesorius, 256MB atmintinės, USB sąsaja, lizdas SD kortelei, bevielio tinklo sąsaja. Kompiuteryje yra įdiegta „Windows CE" operacinė sistema. Bandžiau rašyti įvairias programas, tačiau mažai ką leidžia įrašyti. Kompiuteris ne visus .cab failus atveria, taigi negaliu įsidiegti norimų programų. Ar būtų galima pakeisti šią operacinę sistemą „Windows XP“ ar „Windows 98“ ir, jei galima, kaip tai padaryti?

Deja, trumpas atsakymas yra  - "ne". Šiame kompiuteryje naudojamas mažomis energijos sąnaudomis pasižyminčios ARM šeimos procesorius. Šios klasės procesoriai yra ypač populiarūs mobiliuosiuose telefonuose ir kituose kišeniniuose įrenginiuose. Pastaruoju metu atsiradus didesnės spartos ARM procesoriams, kai kurie gamintojai nusprendė pradėti gaminti ir nešiojamuosius kompiuterius su šiais procesoriais.

Tačiau ARM yra visiškai nesuderinamas su asmeninių kompiuterių rinkoje tapusia įprasta x86 procesorių architektūra, todėl asmeniniuose kompiuteriuose naudojamų „Windows“ sistemų nėra galima įdiegti ir naudoti ARM šeimos kompiuteriuose. „Windows CE“ su šiomis sistemomis turi tik tiek bendro, kad šios sistemos autorė yra „Microsoft“ korporacija, nusprendusi duoti šioms sistemoms asmeninių kompiuterių rinkoje populiarios OS šeimos vardą. Kita vertus, šiame kompiuteryje iš principo gali būti galima įdiegti ir naudoti visai kitą operacinę sistemą. kitaip, nei „Windows“, kurią galima diegti tik į vienos x86 architektūros kompiuterius (jei neskaityti „Itanium“ skirtos „Windows 2008 Server“, kuri taip pat bus paskutinė, tinkanti „Intel Itanic'ui“), „Linux“ yra pritaikyta daugybei kompiuterių architektūrų, įskaitant ir ARM.