Observatorija lagaminėlyje
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 12
Astronomija domėjausi nuo vaikystės. Prie to smarkiai prisidėjo Jefremo Levitano knyga „Apie žvaigždes ir planetas“, išleista dar 1986 metais. Kurį laiką domėjimasis astronomija buvo atslūgęs - „ZX Spectrum“, o vėliau ir „surinktukas“ „486 Cyrix“, visgi, padarė savo. Tačiau 2011 metais ekskursija į Molėtų Observatoriją galutinai įsmeigė trišakį į nugarą ir "užkirto". Pirmasis teleskopas atkeliavo, dar 2012 metais, po metų jis jau buvo pakeistas kitu. o vėliau ir dar kitu. Galiausiai po tų penkiolikos metu prieškambaryje rikiuojasi 3 teleskopai, automatizuotos montuotės, pora kamerų, lagaminas okuliarų ir dar dėžė visokių smulkmenų bei laidų. 
Tačiau šie teleskopai turi vieną bendrą trūkumą - juos išnešti, surinkti, suderinti reikia laiko. Kartais, jei įranga „ožiuojasi“, tam prireikia daugiau, nei valandos. Ir panašiai tiek laiko - viskam surinkti atgal ir parsinešti namo. Todėl stebėjimams lieka tik savaitgaliai, nes ir taip į darbą reikia keltis 6 ryto. Kiekvieną kartą susigriebiu keiksnodamas visą pasiruošimo ir susitvarkymo procesą ir kylantį norą viso to išvengti. Be to, prieš 10-15 metų regėjimas buvo geresnis, todėl dabar vizualiu stebėjimu užsiimu retai, o dažniau fotografuoju.
Todėl išmaniesiems įrenginiams atėjus ir į astronomijos rinką, ėmiau domėtis šiais įrenginiais. Pirmieji išmanieji teleskopai, tokie, kaip "Dwarf Labs Mini" ar „Dwarf Labs 3“ arba „SeeStar S30“ ar „Seestar S50“ buvo arba per maži mano nuomone arba naudojo tuo metu jau senstelėjusį sensorių, arba tai buvo išskirtinai brangūs įrenginiai, kaip „Vaonis Vespera Pro“ ar „Celestron Origin“. Tačiau rugsėjo pabaigoje atėjo žinia apie “Seestar S50 Pro“, kuris atitiko visus reikalavimus: turėjo pakankamą 50mm skersmenį bei šiuolaikinį sensorių ir kainavo 999€. Jei trumpai apibūdinti, tai observatorija lagaminėlyje. Tiesa, visoms jos galimybėms atskleisti - reikėjo įsigyti dar kelias smulkmenas. Tačiau „S50 Pro“ išsprendė pagrindinę problemą - ilgą pasiruošimą stebėjimams. Įrenginį išsinešti galima viena ranka ir po 5 minučių derinimo jau matyti pirmuosius rezultatus telefono ekrane. Taigi apie viską iš eilės...
Spartus, bet kupinas grėblių ryšys su Mikrotik
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 1307
Praėjo turbūt jau daugiau, nei 5 metai, kai atsinaujinau savo interneto maršrutizatorių, pakeisdamas Asus RT14U į TP Link AC1750. Negaliu sakyti, kad TP Link, valdomas OpenWRT veikė prastai, tačiau ryšio kokybė nebuvo visiškai patenkinama. Turėjau įtarimą, kad TP Link nelabai susitvarko su maršrutizavimu, tačiau, anot anekdoto, širdimi jaučiu, kad litras, bet įrodyt negaliu. Na, o 5 GHz WiFi 5 ryšys per kelias sienas, tai neveikė akivaizdžiai. Tai reikėjo kažkaip spręsti, tad galiausiai nusprendžiau, kad reikia pabandyti pakeisti maršrutizatorių kuo nors rimtesniu. Tas rimtesnis pasirinkimas tapo Mikrotik hAP AC3 ir, žinoma, „Router OS“.
Po kokių 2 ar 3 sistemos atkūrimų ir jau nebesuskaičiuojamo skaičiaus momentų, kai pakeitus nuostatą, dingdavo ryšys su Mikrotik įrenginiu, galiu pasakyti, kad šita padla, vadinama „Router OS“ įnoringa, o sistemos autoriai apie patogią ir informatyvią sąsają turbūt nėra girdėję. Pagaliau pavykus paleisti internetą - galiu pasakyti viskas veikia pastebimai greičiau. Ne sparčiau, o būtent greičiau. Kažkaip ryšio seansų inicializavimas su TP Link vykdavo pastebimai ilgiau ir puslapių įkrovimo pradžios tekdavo laukti gerokai ilgiau. Taigi tai pliusas. Bet nuo to „Router OS“ draugiškesnė nepasidarė.
Komforto ausims beieškant: Soundcore Space Q45 prieš Bose QuietComfort QC45
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 6961
Susirinkimuose praleidžiant mažiausiai po keletą valandų per dieną, atsirado poreikis ieškoti naujų ausinių. Prie darbinių kompiuterių gauti 3000 ir 5000 serijos „Plantronics“ įrenginiai yra patogūs ir ne itin vargina ausis, tačiau abu turi esminį trūkumą – abu yra jungiami USB laidu. Dirbant dviem nešiojamaisiais kompiuteriais, tai nėra labai patogu. O ir pats laidas yra ne kartą pasipainiojęs po ranka ir ausinės skrido nuo stalo arba nuo ausų…
Dar viena priežastis ieškoti ausinių buvo noras kažkuo pakeisti turimas „Sennheiser HD 485“ ausines, kurios didžiąją laiko kabo ant kablio. Jų garsas malonus, tačiau dėvint akinius, ausų nuovargis pradeda jaustis jau po 20-30 minučių, todėl ilgiau sėdint prie kompiuterio anksčiau jas keisdavo kadaise įsigyta „Philips SBC HP200“ pigiena, o pastaruoju metu vis dažniau ėmiau naudoti darbines „Plantronics 3200“, kurių kaušelių oda po penkerių metų aktyvaus naudojimo jau ėmė luptis, o nulūžusį USB laidą teko perlituoti. Ironiška, nes „Sennheiser HD 485“ būtent ir buvo pirktos, pakeisti „Philips“, kurių kaušelių porolonas nuo senumo ėmė trūnyti
USB A tipo jungtis taip pat nepadeda, kai norisi tiesiog pasėdėti ir paklausyti muzikos – jos neįkiši nei į telefoną, nei į stiprintuvą. Kitas reikalavimas ausinėms atsirado, prisiminus keliones lėktuvu ar šiaip būnant triukšmingoje aplinkoje – išbandžius kolegų turimas ausines su triukšmo šalinimu, supratau, kad ši funkcija tikrai bus naudinga.
Read more: Komforto ausims beieškant: Soundcore Space Q45 prieš Bose QuietComfort QC45
500km elektriniu dviračiu: pirmieji įspūdžiai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4514
Keliones į darbą bandau optimizuoti jau antri metai ir palikti automobilį namie, pakeisdamas jį dvirate transporto priemone. Važiuoti dviračiu smagu, tačiau yra keletas niuansų - vienas jų, į darbą visgi dažnai atkeliauju pakankamai sušilęs bei nesijaučiu komfortiškai. Taip, kitame aukšte yra dušai, tačiau eiti iki jų tingisi, o ir laiko tuomet sugaištama bus daugiau. Galiausiai progreso variklis - tinginystė nugalėjo ir gimtadienio proga nusprendžiau kelionę iki darbo elektrifikuoti. Taigi pirmieji įspūdžiai, po maždaug 500 km naujo pobūdžio kelionių į darbą ir atgal namo.
Pirmiausia apie patį dviratį: po ilgų "meditavimų" išsirinkau kažkada buvusio Vokietijos gamintojo (2022 kompanija bankrutavo ir buvo perimta Singapūro investuotojų) „Prophete“ dviratį. Tikslaus modelio nebepamenu, nes tai buvo senų modelių išpardavimas ir gavosi taip, jog rinkausi pagal tai, kuris dviratis važiavosi smagiausiai iš tuo metu parduotuvėje buvusiųjų. Galima sakyti, tai buvo impulsyvus pirkimas su ankstesniu pasiruošimu. :D Taigi jei kalbėti apie pagrindinius parametrus, tai pirkau 21" rėmo dydžio dviratį 28" dydžio ratais, centriniu „Bafang“ 500W/100Nm elektros varikliu ir 9 išorinių pavarų Shimano Altus mechanizmu. Jei trumpai - dviračiu esu patenkintas, kiekvieną kartą juo važiuodamas, tačiau antro tokio paties nebepirkčiau. Kodėl taip - skaitykite toliau. :)
Savos gamybos serverio keitimas QNAP saugykla
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 5227
Kaupiant vis daugiau patirties, vis dažniau imi vertinti išmintį: „nors ir gali, tačiau nebūtinai turi“ („just because you can, does not mean you should“). Ir namų serveris tai pat patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo? Hm, turbūt netgi ilgiau...
Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, tačiau reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų - galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla. Tuo labiau, kad senajame vis vien jau ėmė trūkti vietos, nuo senatvės ėmė garsiai ūžti dauguma ventiliatorių, o ir elektros sąnaudos bei šilumos išsiskyrimas pas eilinį kompiuterį yra nesulyginamos su specializuota įranga.
Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu. „Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu. Tačiau apie viską iš eilės.
Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 5331
DNS vardų sistema yra labai svarbi bet kurios kompiuterinių tinklų sistemos dalis, įskaitant ir „Kubernetes“. Vidiniam tinklo adresų valdymui „Kubernetes“ naudoja „CoreDNS“ vardų sistemos serverį, kuris puikiai susitvarko su konteinerių tinklo sistemos ypatumais. Vienas jų - vidinių „Kubernetes“ tarnybų ir konteinerių adresų valdymas. Kiekvienas „Service“ tipo objektas „Kubernetes“ tinkle gauna savo DNS įrašą ir jį galima pasiekit tiek pirmojo lygio vardu: „serviso_vardas“, tiek antrojo: „serviso_vardas.vardu_sritis“, tiek ir „pilnu“ (FQDN vardo gale turi būti taškas) vardu: „serviso_vardas.vardu_sritis.svc.cluster.local“. Taip supaprastinamas „Kubernetes“ pritaikytų programinių sistemų kūrimas, nes pakanka žinoti sukurto serviso vardą ir programa galės naudotis tos tinklo tarnybos paslaugomis, nes „CoreDNS“ pasirūpins IP adreso suradimu ir bus galima užmegzti tinklo ryšį.
Tačiau prireikus rasti išorinės sistemos IP adresą, pavyzdžiui, konteineriui prireikus atlikti paiešką „Google“ paieškos sistemoje, pasireiškia tinklo vardų radimo subtilybės. Gavęs „google.com“ užklausą, konteineris nieko nežino apie „Google“, nes jo požiūriu tai yra bandymas rasti „google“ „Service“ tipo objekto adresą, „com“ vardų srityje. Tik nepavykus rasti tokio įrašo visuose klasterio „search domains“ domenų aprašuose, ši užklausa bus siunčiama į išorinius DNS vardų serverius, vienas kurių gali būti vietinio tinklo DNS serveris. Ir štai čia vietinio tinklo DNS serveris gali „pakišti kiaulę“, įtraukdamas savo vietinio tinklo domeno, pavyzdžiui, „home.lan“ į „Kubernetes“ „search domains“ sąrašą. Nepavykus rasti „google.com“ „Kubernetes“ tinkle, suformuojama užklausa rasti „google.com.home.lan“ adresą. Savaime suprantama, kad namų tinkle tokio adreso nėra. Tačau užuot atsiuntusi „NXDOMAIN“ atsakymą, nurodantį, kad įrašo rasti nepavyko ir reikia bandyti toliau, t.y. ieškoti tikro išorinio adreso, tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ tarnyba kažkodėl gražindavo „NODATA“ atsakymą. Tai sutrikdydavo vardų paieškos bandymų seką, konteineris nebeieškodavo „google.com“ domeno, nuspręsdamas, kad toks vardas neegzistuoja.
Tingintiems skaityti toliau - problemą pavyko išspręsti tinklo maršrutizatoriaus „DNSMasq“ programoje išjungus „Do not cache negative replies, e.g. for non existing domains“ nuostatą. Ją išjungus, „DNSMasq“ ėmė teisingai gražinti NXDOMAIN atsakymą ne tik neegzistuojantis.home.lan adresui, bet ir antro.lygio.home.lan ar google.com.home.lan adresams. Tiesa, gali būti, kad buvo kažkoks laikinas sutrikimas, nes dabar net ir įjungus šią nuostatą, DNS sistema gražina teisingą NXDOMAIN atsakymą. Na, o besidomintys DNS viduriais, gali skaityti toliau.
Read more: Lokalus DNS domenas gali trukdyti „Kubernetes“ rasti išorinius adresus
Puslapis 1 iš 43