serveris

Nauji metai, nauji grėbliai. Skamba keistai, tačiau taip yra - dalis „WD Red“ diskų, kuriuos „Western Digital“ reklamuoja, kaip skirtus namų tinklo duomenų saugykloms (NAS) yra tam VISIŠKAI NETINKAMI. Jie yra iš principo nesuderinami su kai kuriomis failinėmis sistemomis ir/arba RAID masyvais. Diskai veiks, tačiau darbo sparta bus apgailėtina, kartais dešimtis kartų lėtesnė, nei kitų, atrodytų prastesnių charakteristikų diskų.

Jei trumpai, tai EFAX modelio 2-6 TB talpos „WD Red“ diskuose naudojama SMR (Shingled Magnetic Recording) technologija yra iš principo nesuderinama su dideliu skaičiumi atsitiktinių rašymo operacijų, kurios turi papildyti takelį. O kaip tik taip ir nutinka RAID masyvuose ar kai kuriose failinėse sistemose, dažnai naudojamose NAS įrenginiuose. Taip yra todėl, kad SMR technologijoje duomenų takelis turi būti perrašomas visas, jei greta jo esantis takelis turi duomenų. Taip yra todėl, kad disko magnetiniai duomenų takeliai yra surašomi labai tankiai ir beveik persidengia. Pagal duomenų rašymo algoritmą šie diskai primena elekroninius „Flash“ diskus, kur taip pat rašoma į laisvas atmintinės ląsteles, o išnaudojus laisvus blokus, imama trinti seniau „ištrinta“ informacija ir formuojami naujos laisvos atminties ląstelės. Kodėl „Western Digial“ nusprendė naudoti potencialiai lėtesnę technologiją? Atsakymas paprastas: į diską galima surašyti daugiau informacijos ir diskinį kaupiklį pagaminti pigiau.

Namų serveris pergyveno jau kelis atnaujinimus. Pernai seni WD Green diskai buvo pakeisti didesniais, o dar vėliau jie paraudonavo, keičiant 1.5 TB į 2 TB WD Red, kurie turėtų būti labiau pritaikyti NAS reikmėms. Tačiau migravimo į 2 TB diskus ilgam neužteko ir serveryje ėmė baigtis vieta - vien rezervinės kopijos užima per 800GB. Taigi vėl ėmiau sukti galvą, kur gauti daugiau vietos.

Paprasčiausias būdas - pirkti dar didesnius diskus. Bet tai brangu ir RAID1 nėra labai efektyvus disko erdvės panaudojimas. Taigi nusprendžiau RAID1 veidrodį pakeisti į RAID5 masyvą, kuriame duomenų saugumas remiasi kontrolinių sumų skaičiavimu. Naudojant Linux MD diskų masyvus, tai padaryti teoriškai yra labai paprasta. Tiesiog reikia "užauginti" RAID1 į "sugriuvusį" RAID5 ir paskui pridėti trūkstamą RAID5 diską. Ir taip nupirkus vieną papildomą diską, 2 TB veidrodis turėtų tapti 4 GB talpos RAID5 masyvu.

Ką gi, diskas buvo užsakytas prieš savaitę. Šiandien išjungiau serverį, įdėjau ir prijungiau diską ir įjungus kompiuterį niekas nesudegė. Pradžia nebloga. Tiesa, diena prieš tai visus svarbius duomenis iš serverio persikopijavau į 2 atskirus išorinius diskus. Taip dėl visa ko. :) Linux RAID dokumentacijoje masyvo migracija aprašyta labai glaustai:

mdadm --grow /dev/md/mirror --level=5
mdadm --grow /dev/md/mirror --add /dev/sdc1 --raid-devices=3

Kaupiant vis daugiau patirties, vis dažniau imi vertinti išmintį: „nors ir gali, tačiau nebūtinai turi“ („just because you can, does not mean you should“). Ir namų serveris tai pat patenka į šį apibrėžimą. Ar aš galiu pasidaryti savo serverį, teikiantį duomenų saugyklos, DHCP, failų siuntimo ir kitas funkcijas? Tikrai taip! Ar aš galiu tai padaryti pigiau, nei siūlo gatavų serverių gamintojai? Tikrai taip! Ar pavyks padaryti šias paslaugas patogias naudotis? Hm, na galbūt... Ar nereiks man tam sugaišti kelis mėnesius darbo? Hm, turbūt netgi ilgiau...

Kitaip tariant, kad ir koks būtum gudrus IT specas, tačiau reikia pripažinti, kad IT rinkos kompanija, galinti nusamdyti kelis tūkstančius darbuotojų - galės paruošti gaminį, kuriuo bus galima imti ir naudotis. Ir pakartoti jo funkcionalą tame pat lygyje per protingą laiko tarpą vienas žmogus neturi jokių galimybių. Todėl nusprendžiau nesivaržyti ir tiesiog pakeisti savadarbį serverį rinkoje parduodama universalia duomenų saugykla. Tuo labiau, kad senajame vis vien jau ėmė trūkti vietos, nuo senatvės ėmė garsiai ūžti dauguma ventiliatorių, o ir elektros sąnaudos bei šilumos išsiskyrimas pas eilinį kompiuterį yra nesulyginamos su specializuota įranga.

Renkantis saugyklą, iš principo reikėjo rinktis tarp 3 vardų: „Asus“, „QNAP“ ir „Synology“, nes kiti gamintojai arba nesiūlo savo gaminių Lietuvos rinkai, arba jų gaminiai yra riboto funkcionalumo. Kelis mėnesiu varčius „Storage Review“, „NAS Compares“ puslapius bei „Youtube“ apžvalgas galiausiai apsistojau ties „QNAP-473A“ modeliu. „Asus“ saugyklos buvo atmestos, nes pas mus nebuvo naujos kartos įrenginių, o saugykla perkama mažiausiai 5 metams į priekį. QNAP papirko geresne aparatine įranga už mažesnę kainą, lyginant su „Synology“, programinės įrangos kokybės sąskaita. Kita vertus, realiai pabandęs QNAP programas, imu jau abejoti savo sprendimu. Tačiau apie viską iš eilės.