Nepaisant teigiamų atsiliepimų apie vienokius ar kitokius veiksmus, paprastai siejamus su piratavimu, pramogų pramonė vis viena užsispyrusiai bando naujas kliūtis potencialiems vartotojams. Bet apie viską iš eilės.

Didžiosios Britanijos muzikos pramonės vadovas prasitarė, kad muzikos pramonė daugiau, nei prieš 10 metų padarė didelę klaidą, pradėjusi kovoti su „Napster“ P2P keitimosi duomenimis sistema. Kaip rašoma „Arstechnika“ naujienoje, nors optimistiškai ir gana įžūliai pradėjusi veikti „Napster“ sistema iš pradžių veikė visiškai nesitarusi su muzikos pramone, o vėliau siūlė juokingus nuošimčius, tačiau anot Geoffo Tayloro, muzikos pramonė turėjo priimti „Napster“, o ne kovoti su ja. Deja, tiesa yra ta, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio muzikos pramonė dirbo tik tam, kad internete jokiu būdu neįsikurtų paslaugos panašios į „iTunes“. Muzikos pramonė aktyviai priešinosi net ir griežtas DRM technologijas siūliusioms internetinėms sistemoms, tokioms, kaip „Liquid Audio“, todėl apie laisvus ir nemokamus MP3 įrašus siuliusią „Napster“ negalėjo būti nei kalbos, nes tai akivaizdžiai kėlė tiesioginę grėsmę prekybos CD diskais aukso gyslai.

 

Kas iš to išėjo - puikiai matome. Prekyba CD diskais nuolat smunka, nes vartotojai nebenori mokėti po 20 JAV dolerių už albumą, iš kurio galima klausytis tik 2 - 4 kūrinių. Vartotojai vis dažniau renkasi „iTunes“ ar kitas parduoduves, kurios atsisakė DRM ir platina tik MP3 ar kitus neapsaugotus formatus, tačiau daugybė vartotojų vis dar naudojasi nuo „Napster“ laikų įprastomis tapusiomis P2P sistemomis. Tačiau vis dažniau pasigirsta pramonės atstovų ir autorių teisių gynėjams teiginiams prieštaraujančios mintys. Paviešinti Harvardo universiteto specialistų tyrimai rodo, kad prasta autorių teisių apsauga yra naudinga visuomenei, nes tai leidžia visuomenei susipažinti su daugiau kūrinių, tačiau tai visiškai nekliudo turinio kūrėjams, kurie kuria netgi daugiau, nei anksčiau. Be to, nuolat verianti apie piratavimo daromą žalą, JAV kino pramonė jau antrus ar trečius metus iš eilės skelbia apie rekordines pajamas ir pelnus, bei nuolat augančią kino rinką.

Apie tai, kad piratavimas nėra toks jau blogas dalykas prabilo ir vienos didžiausių kompiuterinių žaidimų kompanijos „Electronic Arts“ vadovas. Kaip rašoma „Industry Gamers“ svetainėje, EA vadovas ragina vartotojus ir toliau piratauti EA žaidimus ir jis visiškai nepyksta dėl į internetą nutekėjusios „Sims 3" žaidimo kopijos. Anot Johno Riccitiello, piratines žaidimų kopijas EA vertina, kaip žaidimų demonstracines versijas. Jo teigimu, EA žaidėjams parduoda ne žaidimus, o visavertį internetinių paslaugų rinkinį. Gerai pagalvojus, galima įžvelgti tiesą šiuose EA vadovo žodžiuose, nes vis daugiau žaidimų, net ir skirtų asmeniniam žaidimui, yra susiejiami su vienokiomis ar kitokiomis internetinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, naujais žaidimo epizodais, kitų vartotojų sukurtu turiniu, na ir, žinoma, keleto ar daugelio žaidėjų žaidimo galimybėmis. Piratinės versijos, kaip taisyklė, tokių galimybių nesuteikia arba labai apsunkina jų gavimą. Tokį požiūrį į piratavimą yra išsakiusios ir kitos žaidimų kompanijos, pavyzdžiui, „StarDock“, kurios vadovas yra išsireiškęs, kad kompanija kuria žaidimus savo klientams, o pinigų už žaidimus nemokantys piratai į klientų sąrašą nepatenka. Reikia tikėtis, kad tokie EA vadovo žodžiai nėra suktas piaras, netikėtai žurnalistams prispaudus jį prie sienos nepatogiu klausimu ir šie teiginiai iš tiesų atspindi naują kompanijos poziciją.

Tuo abejoti kiek verčia naujas pramogų pramonės bandymas, sukurti pramogų turinio aktyvavimo prie prekystalio sistema. Pramogų prekybos atstovai teigia, kad tokia, anot jų, kovos su vagystėmis prekybos centruose sistema sugeneruotų papildomus 6 mlrd. JAV dolerių pajamų. Ją realizavus, prekybos centruose parduodamas pramoginis turinys būtų bevertis vagišiams, nes pavogto DVD disko ar žaidimo namie atkurti nepavyktų. Tokie diskai taptų informacijos nešėjais tik pardavėjui juos aktyvavus pre prekystalio. Viskas atrodo puiku, tačiau tokia sistema kelia pavojų turinį įsigijusiems vartotojams. Jei tokia sistema pasikliautų elektroninėmis šifravimo ar kitomis technologijomis, tai nustojus veikti aktyvavimo paslaugos serveriui, vartotojas rizikuoja likti musę kandęs, nes jis negalės pasinaudoti savo įsigytu pramoginiu turiniu. Tai ne išsigalvojimas, taip beveik nutiko „MSN Music“ paslaugos vartotojams, kai praėjusiais metais „Microsoft“ paskelbė uždaranti „MSN Music“ portalą ir išjungianti DRM licencijas platinančius serverius. Juos išjungus, vartotojai negalėtų atkurti DRM apsaugomis apsaugotų kūrinių, nes be licencinio rakto, jų dekoduoti nepavyks. „Microsoft“ paskelbė persigalvojanti ir serveriai veiks iki 2011 metų. Per šį laiką vartotojai turi suspėti savo DRM kūrinius įsirašyti į CD ir paskui iš jų pasidaryti MP3, nes tai yra vienintelis oficialus būdas, kaip atsikratyti WMA formato apsaugų. Neoficialus būdas - susirasti „Fair4WM“ programą, kurios autoriui „Micorosft“ iškelė keletą bylų dėl to, kad jis parašė programą, leidžiančią išmesti "nafig" apsaugas nuo kopijavimo iš WMA įrašo...