Programinė įranga

Programinės įrangos IT naujienų skiltis
Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

UbuntuUbuntu - Ubuntu
Nuo vakar oficialiai paskelbta apie „Ubuntu 16.04 LTS“ „Linux“ sistemos išleidimą. Tai jau šeštoji ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu Linux“ sistemos laida, kurioje yra ne viena įdomi naujovė. Tiesa, labiausiai laukto MIR grafinės sistemos komponento teks dar palaukti, mat jis dar nėra pakankamai išbaigtas, kad jį būtų galima įtraukti į ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu“ versijas. Tačiau ir be MIR šioje versijoje yra ne viena savaip svarbi naujovė.

„Xenial Xerus“ kodiniu vardu pavadintoje sistemoje yra ne tik naujas 4.4 versijos branduolys ir krūva kitų atnaujintų programinių paketų, kurie spėjo gerokai senstelėti nuo 14.04 versijos išleidimo. Į naują „Ubuntu Linux“ versiją taip pat buvo įtraukta naujausia „OpenStack“ debesų kompiuterijos sistema, gebanti išnaudoti LXD programinius konteinerius ir taip taupyti virtualizuotoms sistemoms reikalingus išteklius. 16.04 versijoje taip pat pristatytas naujas „snap“ programinės įrangos paketų formatas, leidžiantis programų kūrėjams greičiau ir paprasčiau pateikti savo programas vartotojams bei jas atnaujinti, nesirūpinant, kad vienos programos atnaujinimas kaip nors įtakos kitas sistemos programas. Naujasias „snap“ formato programas bus galima diegti greta tradicinių „.deb“ programinių paketų ir, pasak kompanijos, jie turi puikiai „sugyventi“ drauge.

Kita svarbi naujovė - ZFS failinės sistemos suderinamumas, įtrauktas į pagrindinę sistemą. Nors ir ganėtinai reikli kompiuterio ištekliams, tačiau ZFS pateikia daug naudingų galimybių, kurios gali praversti tiek asmeninėje darbo vietos kompiuteryje, tiek ir tarnybinių stočių sistemose. Be ZFS, „Ubuntu 16.04“ taip pat mokės išnaudoti paskirstytąją „CephFS“ failinę sistemą, atverdama „Ubuntu“ kelią į didelės apimties duomenų saugyklų sistemas.

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

Enigma šifravimo mašinaEnigma - Enigma šifravimo mašina
Eilinį kartą populistai politikai pasitelkia kokį nors populiarų dabartinių laikų baubą ir imituoja veiklą „mūsų pačių labui“. Šį sykį JAV, Didžiosios BritanijosPrancūzijos ir dar keleto šalių politikieriai, prie vis labiau pradėjo šlietis dalis teisėsaugos atstovų, ėmė vis garsiau piktintis visuotinai prieinamomis patikimomis asmeninių duomenų šifravimo sistemomis. Jiems ypač užkliuvo „Apple“ ir „Google“ kompanijų sprendimas, naujose savo mobiliosiose operacinėse sistemose aktyvuoti pilną telefono duomenų šifravimą, be galimybės jį apeiti.

Pasak kompanijų, jose naudojami patikimi šifravimo algoritmai, neleidžiantys perskaityti telefone saugomų duomenų, neturint dešifravimo rakto. Savo ruožtu tai reiškia, kad kol vartotojas kam nors neatskleis slaptažodžio, kuriuo galima dešifruoti duomenis, tol niekas negalės perskaityti telefono turinio. Apie techninių galimybių dešifruoti duomenis naujose „iOS“ sistemose nebuvimą „Apple“ kompanija yra paskelbusi viešai, taip atsiribodama nuo keblių situacijų, kai į kompaniją kreipdavosi teisėsauga, reikalaudama ištraukti kokio nors įtariamojo „iPhone“ ar „iPad“ įrenginio duomenis.

Štai šioje vietoje politikai ir užčiuopė „aukso gyslą“ - paleisdami kakarynes, kad tokiu būdu „Apple“ ir „Google“ pataikauja nusikaltėliams ir „suriša rankas“ teisėsaugai. Nuo jų ėmė neatsilikti ir teisėsaugos atstovai, postringaudami, kaip šifravimas telefonuose visas teisėsaugos tarnybas nublokš į tamsiuosius amžius. Anot Čikagos policijos departamento, po tokio „Apple“ sprendimo, „iPhone“ telefonai taps pedofilų pasirinkimu. Savo skiedalams patirštinti buvo pasitelkti iš kažkur ištraukti „faktai“, kad Prancūzijos teroro išpuolių organizatoriai išpuolio organizavimui naudojosi „PlayStation“ kompiuteriuose esančia žinučių programa, šifruojančia pranešimus ir taip sukliudžiusia teisėsaugai laiku išaiškinti teroristus.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Turbūt ne vienam teko susidurti su situacija, kai savo antrašte sudominęs straipsnis pasirodo esąs visiškas niekalas. Neretai straipsnio turinys netgi neatitinka antraštės. Belieka tik nuryti kartėlį, užkibus ant žurnaliūgos kabliuko ir pakėlus straipsnio ir portalo skaitomumo statistiką. Geriausiu atveju galima išlieti savo kartėlį straipsnio komentaruose ir ... jus suerzinusiam straipsniui uždirbti dar keletą papildomų skaitomumo taškų.

Taigi, džiugi žinia. Nuo šiol yra galimybė ne tik atfiltruoti straipsnius su bukomis antraštėmis, bet ir atsikirsti, pasiūlant alternatyvią antraštę, labiau atitinkančią straipsnio turinį. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai apsilankyti http://siulykantraste.lt/ svetainėje ir įsidiegti „Chrome“ arba „Firefox“ naršyklės įskiepį, leidžiantį pasiūlyti, jūsų manymu, geresnę straipsnio antraštę arba matyti kitų pasiūlytas antraštes.

Įskiepis veikia populiariausiuose Lietuvos naujienų portaluose: Delfi.lt, LRytas.lt15min.lt ir Technologijos.lt. Taip pat yra numatyta ir integracija su „Facebook“, kaip suprantu leidžianti paviešinti savo antraštę - dar nebandžiau tuo pasinaudoti. Originalias antraštes galima apskritai išjungti arba rodyti nubrauktas. 

Diskusiją apie projektą ir planus ateičiai galima rasti uzdarbis.lt portale. Paranojikams, nenorintiems atskleisti, ką skaitote, šio įskiepio, savaime suprantama, nesiūlau.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Linus kepa FreeBurgerLinus kepa FreeBurger
„Linux“ sistemos populiarinimu užsiimanti „Linux Foundation“ organizacija paskelbė, baigusi kurti „A world without Linux“ (Pasaulis be “Linux“) trumpų animacinių filmukų seriją. Šiose trumpose istorijose organizacija su jumoru perteikė įvairias „Linux“ taikymo sritis, nuo paieškos internete iki kino pramonės ar kosminių tyrinėjimų ir kaip jos galėtų atrodyti, jei vienam Helsinkio universiteto studentui nebūtų įgrisusi MINIX sistemos licensija, leidžianti ją naudoti tik mokymosi tikslais. 1991 metais tūlas Linusas Torvaldsas Linux sukūrimas savo operacinės sistemos branduolį, kalbėdamas apie jį, kaip asmeninį hobį, kuris nebus dideliu ir profesionaliu projektu, kaip GNU (just a hobby, won't be big and professional like gnu).

Kas iš nedidelio asmeninio projekto gavosi - visi puikiai žinome. Daugelis mūsų šiuo metu naudojasi „Linux“ sistemomis, patys apie tai nė nesusimąstydami. Nepaisant nedidelio populiarumo asmeniniuose kompiuteriuose (šioje rinkoje „Linux“ dalis svyruoja apie 1-2 proc.), kitose rinkose „Linux“ užima apčiuopiamą dalį, o neretai užima netgi dominuojančią ar net monopolistinę poziciją.

Prie tokio išplitimo labai prisidėjo tai, kad Linusas savo operacinę sistemą išleido, pasitelkdamas laisvąją „GNU General Public Licence“ (GPL) licenciją, užtikrinančią „Linux“ vartotojų teises į šią sistemą. Jei trumpai ir nesigilinant į teisinius niuansus, GNU GPL licencija reikalauja, kad visi tiesiogiai su „Linux“ branduoliu susieti sistemos patobulinimai būtų pateikiami viešai ir laisvai, jei galutinis gaminys yra platinamas viešai, o nėra skirtas asmeniniam naudojimui. Tokiu būdu yra Linusas užsitikrino, kad visi kieno nors sukurti patobulinimai garantuotai sugrįžtų atgal į „Linux“ ir nebūtų galima nusavinti kitų autorių darbų. Dėl šios priežasties tarp uždaro kodo gaminius kuriančių komercinių kompanijų yra populiaresnės MIT ir BSD licencijos, neturinčios tokių griežtų reikalavimų. Tačiau toks perdėtas MIT ir BSD licencijų laisvumas turi ir neigiamą pusę - MIT ar BSD kodą panaudojančios komercinės kompanijos nėra suinteresuotos sugrąžinti savo įdirbį visuomenei, nebent tai yra tiesiogiai naudinga pačiai kompanijai. Pavyzdžiui, „Apple“ „Darwin“ operacinė sistema, kuri yra „OS X“ ir „iOS“ pagrindas. Nesigilinant į OS karus ir diskusijas kas geresnis, faktas yra tas, kad nors yra nemažai kompanijų naudojančių kitų BSD sistemų įdirbį, BSD operacinių sistemų šeima tobulėja lėčiau, nei „Linux“, nes kompanijos nėra teisiškai įpareigotos sugrąžinti savo patobulinimų.


 

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Šiandien į rinką turėtų iššokti nauja „openSUSE“ versija - „openSUSE Leap 42.1“. Nuo paskutinės „openSUSE“ versijos praėjo metai ir per tą laiką SUSE autoriai smarkiai pakeitė tai, kaip bus kuriama, prižiūrima ir plainama „openSUSE“ sistema.

„openSUSE Leap“ naudos tą patį sistemos branduolį, kaip ir komercinė „SUSE Linux Enterprise“, todėl norintys stabilios darbinės sistemos, galės nesibaimindami rinktis „openSUSE Leap“. Siekdami pabrėžti pokyčius sistemoje, autoriai taip pat iš esmės pakeitė „openSUSE“ versijavimą ir pirmoji „Leap“ versija bus - 42.1. Autoriai nė nemėgina slėpti, jog skaičiai „4“ ir „2“ buvo pasirinkti atsitiktiniai, tai užuomina į atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę pasaulį ir viską apskritai ir kultinio fantastinio romano „Kelionės autostopu po galaktiką vadovas.

O jei kalbant rimtai, tai naujoje „openSUSE Leap“ sistemoje bus galima rasti naujas „KDE 5“, „GNOME 3.16“, „LibreOffice 5“ paketų versijas. Nebuvo pamirštas ir operacinės sistemos branduolys, kuris buvo atnaujintas iki 4.1 versijos. O norintiems pačių naujausių programinės įrangos paketų, galima pasiūlyti nuolat atnaujinamą „openSUSE Tumbleweed“ versiją. 

Nors openSUSE nesinaudoju jau daugiau, nei 5 metai, tačiau asmeninė patirtis su šia sistema buvo tikrai nebloga, ypač žiūrint pradedančiojo vartotojo pozicijų. To meto „Ubuntu“ dar buvo gan „žalia“. Tiesa, vienas dalykas man visgi užkliuvo ir galiausiai tapo priežastimi, kodėl „openSUSE“ neprigijo mano kompiuteryje.

Šia priežastimi tapo išskirtinė „openSUSE“ konfigūravimo priemonė - „YaST“. Kiekvieną kartą paleidžiant, ji keletą minučių generuodavo /etc konfigūraciją iš vidinių konfigūracijos failų, saugomų kažkur /var. Tai ne tik trukdavo ilgiau, nei deretų. Toks automatinis sistemos konfigūracijos generavimas sukeldavo keblumų, kai prireikdavo taisyti /etc katalogo konfigūracijos failus tiesiogiai,  nes reikiamų nuostatų „YaST“ nebuvo numatyta. Po kiekvieno „YaST“ paleidimo, konfigūraciją tekdavo surašyt iš naujo, nes „YaST“ nesugebėdavo nusiskaityti aktyvios konfigūracijos ir ją sujungti su vidine konfigūracijos duomenų baze. Tikėtina, jog per pastaruosius metus tokios problemos jau buvo išspręstos ir nesusipratimų turėtų kilti mažiau. Vis dar ieškantiems jiems tinkamos „Linux“ sistemos, tikrai rekomenduoju išbandyti „openSUSE“. Mano pasirinkimas jau keletą metų iš eilės apsistojo ties „Ubuntu“ pagrindu sukurtomis sistemomis.