opensuse

  • Šiandien į rinką turėtų iššokti nauja „openSUSE“ versija - „openSUSE Leap 42.1“. Nuo paskutinės „openSUSE“ versijos praėjo metai ir per tą laiką SUSE autoriai smarkiai pakeitė tai, kaip bus kuriama, prižiūrima ir plainama „openSUSE“ sistema.

    „openSUSE Leap“ naudos tą patį sistemos branduolį, kaip ir komercinė „SUSE Linux Enterprise“, todėl norintys stabilios darbinės sistemos, galės nesibaimindami rinktis „openSUSE Leap“. Siekdami pabrėžti pokyčius sistemoje, autoriai taip pat iš esmės pakeitė „openSUSE“ versijavimą ir pirmoji „Leap“ versija bus - 42.1. Autoriai nė nemėgina slėpti, jog skaičiai „4“ ir „2“ buvo pasirinkti atsitiktiniai, tai užuomina į atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę pasaulį ir viską apskritai ir kultinio fantastinio romano „Kelionės autostopu po galaktiką vadovas.

    O jei kalbant rimtai, tai naujoje „openSUSE Leap“ sistemoje bus galima rasti naujas „KDE 5“, „GNOME 3.16“, „LibreOffice 5“ paketų versijas. Nebuvo pamirštas ir operacinės sistemos branduolys, kuris buvo atnaujintas iki 4.1 versijos. O norintiems pačių naujausių programinės įrangos paketų, galima pasiūlyti nuolat atnaujinamą „openSUSE Tumbleweed“ versiją. 

    Nors openSUSE nesinaudoju jau daugiau, nei 5 metai, tačiau asmeninė patirtis su šia sistema buvo tikrai nebloga, ypač žiūrint pradedančiojo vartotojo pozicijų. To meto „Ubuntu“ dar buvo gan „žalia“. Tiesa, vienas dalykas man visgi užkliuvo ir galiausiai tapo priežastimi, kodėl „openSUSE“ neprigijo mano kompiuteryje.

    Šia priežastimi tapo išskirtinė „openSUSE“ konfigūravimo priemonė - „YaST“. Kiekvieną kartą paleidžiant, ji keletą minučių generuodavo /etc konfigūraciją iš vidinių konfigūracijos failų, saugomų kažkur /var. Tai ne tik trukdavo ilgiau, nei deretų. Toks automatinis sistemos konfigūracijos generavimas sukeldavo keblumų, kai prireikdavo taisyti /etc katalogo konfigūracijos failus tiesiogiai,  nes reikiamų nuostatų „YaST“ nebuvo numatyta. Po kiekvieno „YaST“ paleidimo, konfigūraciją tekdavo surašyt iš naujo, nes „YaST“ nesugebėdavo nusiskaityti aktyvios konfigūracijos ir ją sujungti su vidine konfigūracijos duomenų baze. Tikėtina, jog per pastaruosius metus tokios problemos jau buvo išspręstos ir nesusipratimų turėtų kilti mažiau. Vis dar ieškantiems jiems tinkamos „Linux“ sistemos, tikrai rekomenduoju išbandyti „openSUSE“. Mano pasirinkimas jau keletą metų iš eilės apsistojo ties „Ubuntu“ pagrindu sukurtomis sistemomis.