User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active
 

Rinkoje pasirodę elektroniniai (SSD) diskiniai kaupikliai vartotojams žada žymiai geresnę duomenų perdavimo spartą, absoliučiai tylų darbą ir didesnį atsparumą mechaniniam poveikiui. Tačiau „Flash“ arba kitaip EEPROM atmintinės pagrindu veikiantys kaupikliai nėra idealūs ir turi savų trūkumų.

Vienas jų - atmintinės dėvėjimasis, daug kartų perrašant duomenis. Priklausomai nuo EEPROM atmintinės ląstelių gamybos technologijos, kiekviena ląstelė gali išgyventi nuo 1000 iki keleto milijonų perrašymo operacijų. Siekiant išvengti greito atmintinės susidėvėjimo, kaupiklių gamintojai imasi gudrių rašymo optimizavimo algoritmų, neleidžiančių daug kartų rašyti į tą pačių ląstelę ir tolygiai paskirstančių rašymo operacijas po visą atmintinę. Tokių priemonių poreikis tapo akivaizdus, masiškai "išmirus" keletui garsių gamintojų diskų partijų, kuriose šie algoritmai neveikė, kaip priklauso.

Tad natūralu, jog ne vienam kompiuterių vartotojui kilo klausimas, kiek gi realiai gali veikti SSD diskai, kol pradės reikštis duomenų ląstelių nusidėvėjimas ir pasipils duomenų klaidos. „TechReport“ specialistai nepatingėjo ir nuo 2013 metų bando 6 250-320GB talpos diskinius kaupiklius, nuolat rašydami ir trindami šimtus GB duomenų. Rezultatai turėtų nuraminti paprastus namų vartotojus, tačiau intensyviai rašantys dešimtis ar šimtus GB užimančius duomenų failus turėtų rimtai apsvarstyti ar SSD jiems yra tinkamas pasirinkimas.

Kaip rašoma „TechReport“ naujienoje, visi pasirinkti kaupikliai sėkmingai įveikė 600 TB barjerą, t.y. iš viso į juos buvo įrašyta 2400 - 3700 kartų daugiau, nei yra kaupiklio talpa ir dalis jų artėja link 1 PB. Tačiau nuo šios ribos kai kurie kaupikliai pradėjo sparčiai eikvoti rezervinę atmintinės talpą, skirtą pakeisti aptiktas susidėvėjusias ląsteles ir taip dar kurį laiką išsaugoti "normalų" diskinio kaupiklio darbą. Kitaip tariant diskinis kaupiklis jau pradėjo "byrėti", tik vartotojas apie tai dar nežino, nes kaupiklio valdiklis "išbrokuoja" nepatikimas atminties ląsteles, kurių darbo parametrai jau nebeatitinka normų.

Kaupiklio būklę galima pamatyti, nuskaičius disko S.M.A.R.T. duomenis, kurie gan išsamiai aprašo esamą diskinio kaupiklio padėtį. Bėda ta, kad nėra vieningo standarto ir gamintojai neretai nėra linkę detaliai dokumentuoti, ką koks skaičius reiškia. Laimei parametrai dažniausiai turi gan išsamius pavadinimus, tokius kaip „Used reserved sectors“, „Uncorrectable errors“, „Unused reserverd sectors“ ir pan.

SSD kaupiklių dėvėjimasis yra klastingas tuo, kad kaip rodo „TechReport“ testavimas, diskiniai kaupikliai gali sugesti staiga (jei, aišku, nestebimi S.M.A.R.T. duomenys) ir po kompiuterio perkrovimo kaupiklis jau nebebus aptinkamas. Magnetinio kaupiklio atveju tokie staigūs gedimai pasitaiko rečiau, jei neskaityti gan dažnų valdiklio elektronikos gedimų, kurie sudaro gan didelę magnetinių diskų gedimų dalį.

Taigi apibendrinus duomenis - paprastiems vartotojams, savo kompiuteriuose nelaikantiems duomenų bazių ar failų serverių, nemontuojantiems didelės raiškos vaizdo vaizdo įrašų, nereikėtų labai sukti galvos. Tokie vartotojai vargiai ar per kompiuterio gyvavimo laikotarpį sugebės prirašyti daugiau, nei 500 TB duomenų. Tačiau tokia riba gali tapti visai realia profesionalams ar tiesiog kompiuterių entuziastams. Su ja taip pat visai realiai gali susidurti ir didelės raiškos filmus „Torrent“ tinklais besisiunčiantys vartotojai. Visiems jiems tikrai vertėtų atidžiau stebėti S.M.A.R.T. rodmenis, ypač jei iki šiol to dar nedarė. Tam yra sukurta daugybė SMART duomenų stebėjimo programų, visoms populiariausioms OS.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti