Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

HTML aprašomoji kalba yra visų interneto svetainių pagrindas. Iš pat pradžių HTML buvo statinio teksto aprašomoji kalba (Hyper Text Markup Language), tačiau palaipsniui HTML standartas bei kompiuterių tinklai tobulėjo ir plėtėsi. Todėl su laiku buvo nuspręsta atskirti vaizdavimo aprašus bei duomenų struktūras nuo puslapio struktūros. Taip atsirado puslapių stiliaus aprašai CSS bei XML struktūros. Plintant daugiaterpėms technologijoms akivaizdžiai pradėjo matytis HTML trūkumai kuriant interaktyvias svetaines, todėl HTML buvo papildoma visokiausiais intarpais - nuo „JavaScript“ pusprogramių iki dvejetainių „Flash“, „Silverlight“ ir kitų įterprinių objektų.

Daugelis internautų dabar turbūt sunkiai įsivaizduoja naršymą be „Flash“ įskiepio. Į šią rinką nusitaikė ir „Microsoft“ pateikdama savą „Flash“ alternatyvą - „Silverlight“. Tačiau tai yra papildomi įskiepiai, kuriuos vartotojui tenka diegti ir naujinti pačiam. Neretai šie priedai tampa nestabilaus naršyklės darbo priežastimi, o priedo autoriui nesuskubus kuria nors naršyklei sukurti reikiamos priedo versijos - rimtu galvos skausmu tų naršyklių versijų vartotojams. Kuriant naująjį HTML5 standartą, buvo užsimota atsikratyti uždarojo kodo trečiųjų šalių įskiepių ir sudaryti galimybę didžiąją dalį interaktyvaus turiniogeneruoti pasitelkus vien HTML.

HTML5 yra numatyti tokie nauji elementai, kaip <footer> ar <nav>, <section>, <datagrid>, <audio>, <video>, <canvas> ir pan. Kitaip tariant, pasitelkus <video> elementą, nuo šiol bus galima į svetainę įkelti internetu transliuojamą vaizdo įrašą, nesinaudojant jokiais papildomais priedais, kaip „Flash" ar „SilverLight“. Vartotojui reikės tik vaizdo įrašo kodekų, galinčių dekoduoti naršyklės atsisiunčiamą duomenų srautą. Tam, kad turinys būtų pasiekiamas kuo didesniam lankytojų srautui, HTML5 autoriai ketina siūlyti visiems naudoti atvirąjį vaizdo duomenų formatą, tačiau kol kas dėl to dar nėra apsispręsta. Tiesa, šiuo metujau yra susidariusi prieštaringai vertinama situacija, „Google“ atstovams paskelbus apie ketinimus naudoti HTML5 „Youtube“ svetainėje ir vaizdso įrašams pasitelkti h.264 kodeką, kaip įprastinį. Pastarojo, dėl įvairių patentų, nėra galima realizuoti atvirojo kodo sistemose, todėl naršyklėse vėl teks naudoti trečiųjų šalių uždarojo kodo priedus, kas prieštarauja HTML5 tikslams. Kritikuojantys „Google“ teiginius apie tai, kad esamai „Google“ vaizdo įrašų kokybei pateikti esamomis atviromis alternatyvomis, prireiktų labai daug interneto pralaidumo, pateikė H.264/AAC ir „OOG/Theora“ formatų palyginimą. Atvirojo kodo alternatyvos ne tik nenusileidžia, bet ir yra pranašesnės, esant mažesnėms raiškoms.

Kita įdomi HTML5 naujovė - <canvas> elementas, leidžiantis naršyklės pagalba generuoti dvimatės grafikos objektus. Tiesa, <canvas> elementą sugalvojo „Apple“, o vėliau jį į savo naršykles įtraukė „Mozilla“, „Opera“, „Chrome“ kūrėjai ir tik po to buvo nuspręsta jį įtraukti, kaip naudingą funkciją į HTML5 standartą. Pasitelkus <canvas> HTML leidžia aprašyti (nupiešti) norimą dvimatį objektą, nurodant linijas, spalvas, taškus, transformacijas ir pan. Todė tam tikrais atvejais galima puikiai išsiversti be paveikslėlių ir įvairių grafikų atvaizdavimą patikėti naršyklės vaizdo generavimo posistemiui, tiesiog aprašius grafikus skaičių lentelėmis ir funkcijomis. Tai gali būti paranku automatiškai generuojamam svetainių turiniui, kuriame reikia pateikti būtent tokio pobūdžio informaciją. Taip būtų sutaupoma daug serverio išteklių, nes užuot generavus reikiamus grafikų paveikslėlius, galima paprasčiausiai išrinkti duomenis ir patikėti šį darbą interneto naršyklei. Naudojantis šiomis priemonėmis galima kurti netgi visai patraukliai atrodančius žaidimus ar kitokius animuotus svetainės elementus

Didžiąją dalį HTML5 naujovių jau gali išbandyti naudojantys „Safari 4“ naršyklę, bei bandomasias „Opera 10“, „Firefox 3.5“ ir „Chrome 3.0“ versijas, nors kai kurios jų jau yra ir senesnėse naršyklių versijose.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti