Niekam ne paslaptis, jog NASA yra rimta organizacija, branginanti savo reputaciją ir nešvaistanti savo išteklių abejotiniems tyrimams. Jei pernai metais pasirodžiusią žinutę apie kuro nenaudojantį „EmDrive“ variklio prototipą dar buvo galima lengva ranka priskirti pseudomokslui ar aferoms, tai dabar tai padaryti bus gerokai sunkiau. JAV kosminių tyrimų organizacija ne tik ėmėsi tyrinėti kvantiniais efektais paremto variklio prototipą, bet ir paskelbė, jog visai tikėtina, kad jis netgi gali veikti.
Taigi arba NASA specialistai smarkiai susimovė atlikdami savo eksperimentus, arba jie iš tiesų patvirtino, žengę dar vieną mažą žingsnelį, galintį tapti didžiuliu kosminių technologijų proveržiu.
R. Shawyer ilgus metus savo išradimu bandė sudominti rimtas mokslines organizacijas. Pernai metais internete pasklido žinutė, jog jo sukurtu „EmDrive“ variklio prototipu susidomėjo Kinijos politechnikos instituto mokslini nkai, sukūrę kiek galingesnį prototipą. Tačiau regis nelabai kas patikėjo kinų mokslininkais ir nuo to laiko praėjus daugiau nei metams dabar jau NASA paskelbė, išbandę kito išradėjo Guido Fetta sukurtą įrenginį.
Savo tinklalapyje NASA skelbia, jog penkių tyrinėtojų komanda sugaišo 6 dienas, parengdami ir derindami G. Fetta sukurtą įrangą ir paskui dar dvi dienas atliko bandymus, esant įvairioms galimoms nuostatoms. Visų tyrinėtojų ir jų vadovų nuostabai tyrimų rezultatai pasirodė teigiami ir mokslininkams pavyko išmatuoti vien tik elektros energija maitinamo variklio sukuriamą trauką.
Tiesa, išmatuota trauka buvo daugiau, nei 1000 kartų mažesnė, nei kinų sukurto prototipo, tačiau išmatuota 30-50 mikro niutonų jėga buvo gerokai didesnė už matavimo įrenginio paklaidą. Šio tyrimo rezultatai vakar buvo pristatyti Klyvlende vykstančioje 50-ojoje reaktyvinių technologijų konferencijoje.
Konferencijoje dalyvavęs įrenginio autorius G. Fetta savo kūrinio veikimo principus aiškina kitaip, nei R. Shawyeris, tačiau abu išradėjai pritaria savo kūriniuose esant nemažai panašumų.
Anot „EmDrive“ kūrėjo, jo ir G. Fetta sukurto įrenginio konstrukciniai skirtumai turėtų būti priežastis, kodėl G. Fetta sukurto „Cannae Drive“ variklio trauka yra bemaž tūkstantį kartų mažesnė.
Abiems išradėjams prireikė ne vienerių metų, kol jų kūriniais susidomėjo rimtos organizacijos. Tačiau dabar apie tyrimus paskelbus NASA, labai tikėtina, jog reikalai ims vystytis sparčiau.
Nors šie variklių prototipai kol kas negali pasigirti didele trauka, tačiau atvirame kosmose šis trūkumas būtų nusvertas pagrindinio jo privalumu - nei vienam jų nereikia įprastinio kuro. Šie varikliai veikia tiesiog elektros energijos pagalba, o pastarosios Žemės orbitoje galima gauti be didesnių sunkumų. Net ir tolimesniems skrydžiams elektros energiją galima generuoti pasitelkus branduolines reakcijas. Atsisakius įprastinio kuro, galima būtų beveik per pusę sumažinti Žemės palydovų svorį ir atpiginti jų gamybą bei iškėlimą į kosmosą, mat kuras dažnai sudaro beveik pusę Žemės palydovo masės. Išsekus kurui - palydovas tampa nebevaldomas ir nors palydovo įranga dar yra pilnai funkcionuojanti, tačiau dažniausiai tai reiškia jo darbo pabaigą, mat nebėra galimybių sustabdyti palydovo orbitos žemėjimo ir užkirsti kelio palydovui sudegti planetos atmosferoje. Šiais kvantinių reliatyvistinių efektų pagrindu veikiantys varikliai leistų palydovus išlaikyti savo orbitose ar, prireikus, pakeisti orbitą, kiek tik panorėjus.
Nauji variklių prototipai turi ir kitą privalumą - daug kartų didesnį savitąjį impulsą, leidžiantį pasiekti didelius greičius, kas gali būti labai paranku tolimiems kosminiams skrydžiams.