Praėjo daugiau, nei du mėnesiai nuo tada, kai Padebesių šalies inžinierių kūrinys pasiekė Lietuvą. Pripažinsiu, pradžioje buvau ganėtinai skeptiškas ir galvojau, kaip čia reikės parduoti tą telefoną, jei jis man nepritaps. Dabar taip jau nebegalvoju.
Jei trumpai, tai esu patenkintas savo pirkiniu. Sakyčiau galima drasiai duoti 8, o gal net ir visus 9 balus iš 10 galimų, ypač įvertinus telefono kainą. Ir kai jau prireiks keisti telefoną, o nepanašu, kad tai bus greitai, tai kitas gaminys greičiausiai vėl bus koks nors kiniškos kūrybos pavyzdys.
O dabar kiek plačiau, kodėl ne 10 balų. Prie mechaninių gaminio ypatumų, kaip bebūtų keista, negaliu prikibti. Telefonas puikiai suręstas - niekas negirgžda, nekliba, mygtukai spaudosi tiksliai, nors ir kiek kietokai. Tačiau „Jiayu S3“ kiek paveda programinės įrangos ir/arba aparatinės įrangos derinimo trūkumai.
Oficialaus ledinuko vis dar nematyti, nors pasak naujienų, „Android 5.0“, o vėliau ir „Android 5.1“, jau pasiekė įrangos gamintojus. Tačiau iš jų jokių naujienų šiuo klausimu, nors „Jiayu“ ir pateikė keletą „Android 4.x“ atnaujinimų.
Jiayu S3 baterijos sąnaudosLaimei taip nutinka tikrai retai ir kur kas dažniau galiu džiaugtis ilgu darbu nuo baterijos. Iš esmės visiškai nebeliko streso - oj, pamiršau prijungti įkrauti telefoną. Aij, pamiršau šiandien, įkrausiu rytoj ar poryt. Nežiūrint filmų ir saikingai pakalbant ar panaršant baterija gali išgyventi ir daugiau nei 5 dienas, kas tikrai džiugina.
Kiek teko naudoti telefoną, tai striginėjimų ir stabdymo kažkaip neteko pastebėti. Kaip neteko pajusti, kad 8 branduoliai kaistų, nors paleidus kiek daugiau išteklių naudojančią programą ar kraunant bateriją, telefonas pasidaro juntamai šiltas. Tačiau iki diskomforto lygio dar toli. Tiesa, prie to smarkiai prisidėjo dar ir tai, kad CPU dažnį priverstinai apribojau iki 1,2 GHz, pasitelkęs „No-frills CPU Control“.
Tik nusipirkęs telefoną supratau, jog reikia užsakyti apsauginę įmautę ir stiklą. 5,5 colio plytai plevėsuojantis atverčiamas dėklas būtų nepatogus, o kiniškas atsparus braižymui stiklas jau pirmą savaitę gavo pirmąjį „krikštą“ išvykus į sodą. Nors gamintojas ir nurodo „Gorilla Glass 3“ (labiau tikėtina, jog ten ne „Gorilla“, o kiniškas „Dragontrail“), tačiau šortų kišenėn pakliuvusių smiltelių pakako palikti 4mm įbrėžimą. Kad liepos pabaigoje atvykęs apsauginis stiklas ir įmautė buvo labai naudingi telefono priedai supratau prieš keletą savaičių, kai kalbant telefonas išsprūdo iš rangų ir krisdamas už sofos, sugebėjo briauna pataikyti į ten gulėjusį „WiFi“ prieigos taško maitinimo šaltinį. Nors įmautė ir sužvelnino smūgį, tačiau nors ant korpuso ir nieko nesimato, turiu kiek ištrupėjusį apsauginio stiklo kraštą. Reikia tikėtis, jog sutrupėjo tik 7 amžinai žaliuojančios valiutos kainavęs apsauginis stiklas, o ne ekranas. Su pačiu ekranu apsipratau, nors valdyti telefoną viena ranka nėra labai patogu. Kaip ten bebūtų, tačiau 5,5 jau labiau pretenduoja į dviejų rankų įrenginį, o ne vienos. Tačiau didesnis vaizdas tikrai atperka nedidelius nepatogumus, ypač skaitant tinklalapius.
Kameros kokybė neblizga, ypač tai pastebima filmuojant. Toks įspūdis, jog filmuojama medžiaga yra „perspaudžiama“ ir pradeda lįsti visokie kvadratiniai JPEG glaudinimo artefaktai. Kita vertus, laikausi nuostatos, jog fotografijai yra skirtas fotoaparatas, o nusifotografuoti kokio nors skelbimo tekstą ar ką tik namuose pastatytą serverio spintą, „Jiayu S3“ visiškai pakanka.
Taigi esu tikrai patenkintas savo S3.