Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

sienos-stogas-6Apie šildymo sistemos pasirinkimą jau buvau užsiminęs statybos memuarų apie sienas ir stogą dalyje. Dabar šiuos nuotykius prisiminsiu kiek detaliau. Taigi pirmiausia reikėjo apsispręsti kaip ir kuo šildysiu savo naujuosius namus.

Dujinis šildymas atkrito natūraliai - mūsų gatvėje nėra dujų įvado. Kai pirmieji gyventojai norėjo dujų, tai Lietuvos Dujos arogantiškai pateikė sąskaitą su daug nulių po reikšminio skaičiaus. Atseit jums reikia, jūs ir mokėkite. Kaimynai spjovė ir pasirinko kietą kurą. Pernai metais jau pačios Lietuvos Dujos visiems už durų kaišiojo savo pasiūlymus, kur už vos, berods, 3,5 tūkst. litų plius vamzdyno vedimas iki namo po maždaug 100 Lt už metrą, siūlė dujofikuotis. Visi, įskaitant ir mane, pagūžčiojo pečiais ir padėjo tuos laiškus į vietą - prakuroms. :D

Skysto kuro katilinė, tuo metu naftos kainoms mušant rekordus, buvo atmesta be didesnių svarstymų. Taigi liko kietas kuras, įvairaus tipo šilumos siurbliai (oras-oras, žemė-oras) ir saulės energetika bei įvairios šių šildymo sistemų kombinacijos. Jei apibūdinti savo pasirinkimą trumpai, tai reikėjo greitai, gerai ir su minimaliomis pirminėmis išlaidomis. Šiuos reikalavimus atitiko tik kieto kuro katilinė, naudojanti malkas. 

O jei išsamiau, tai šildytis tik Saulės energija Lietuvoje nėra realu. Kad ir kaip to norėtūsi, tačiau pakankami nemokamos šilumos kiekiai yra prieinami tik gana ribotą laiko tarpą per metus ir kaip tik tuo metu, kai tos šilumos mažiausiai reikia, nekalbant jau apie tai, kad naktį Saulė nešviečia.


Įvairūs šilumos siurbliai, ypač, oras-oras tipo, taip pat nesukėlė pasitikėjimo. Visų pirma, kad daugelio jų gamintojai deklaruoja efektyvų šilumokaičio/kompresoriaus darbą tik iki kokių -5C ar -10C. Esant žemesnei temperatūrai, turėtų būti jungiamas elektrinis šildytuvas, t.y. iš esmės būstas būtų šildomas elektra, kas yra ar ne pats brangiausias šildymosi būdas. Kitas dalykas - šilumos siurbliai paprastai nepasižymi didele šilumine galia, t.y. jie labiau skirti energetiškai efektyviems namams, o maniškis pagal projektą yra tik B klasės.

Be to tokios sistemos įrengimas, ypač, užsakomos po žeme, reikalavo ženkliai didesnių investicijų, nei norėjosi išleisti. Visiškai šilumos siurblių sistemų neatmečiau, tiesiog šiuos planus nusprendžiau atidėti tolimesnei ateičiai. Viena iš įdomių ir sąlyginai perspektyvių technologijų yra termodinaminės saulės sistemos arba kitaip oras-oras šilumos siurblys su šiluminiu Saulės kolektoriumi, galintis efektyviai veikti net ir apsiniaukusią dieną.

Taigi po įvairių svarstymų buvo apsistota ties kieto kuro katilu. Tačiau, tai nereiškia, jog pasirinkimas nuo to išsyk tapo aiškesnis. Kieto kuro katilas, tai gana abstraktus terminas, po kuriuo patenka ir 400 - 500 € kainuojančios paprastos ketinės krosnys, kur galima kišti "viską, kas dega" ir daugiau, nei 6000 € kainuojantys sudėtingi dujų generaciniai katilai, galintys kūrenti tiek medieną, tiek anglis. Kosminių technologijų ar brangių vardų, apeliuojančių į "fokišką kokibe" teko atsisakyti dėl riboto biudžeto ir apsiriboti paprastesniais lenkų, čekų ir slovakų gaminiais.

Prie katilo pasirinkimo nemažai prisidėjo ir tai, kad mūsų name katilinei yra paskirta tik 8,8 kv.m. Kaip paaiškėjo tai yra labai mažai ir norint viską sutalpinti, reikia labai atidžiai skaičiuoti. O sutalpinti reikia nemažai - be katilo ten dar turėjo tilpti 1000l akumuliacinė talpa, 200-300l vandens šildytuvas ir rekuperatorius. Kaip bežiūrėti, tačiau granuliniam katilui ten paprasčiausiai neliko vietos, nebent granulių bunkerį įrengti virš katilinės - palėpėje.

Galiausiai buvo apsistota ties „Atmos“, „Vigas“, „Attack“, „Buderus“ ir dar berods keleto gamintojų kieto kuro malkinių katilų. Deja, lietuviški „Astros“ gaminiai neįtikino, kodėl turėčiau mokėti apčiuopiamai daugiau, nei už užsieninius. 

Po ilgų įvairių forumų skaitymo, buvau apsistojęs ties automatiniu „Vigas 25S AK4000“ dujų generaciniu katilu, kuris leistų supaprastinti katilo užkūrimo procesą iki paprasto nedienos padegimo. Deja, apsileidęs „Jaukurų“ vadybininkas sujaukė visas kortas. Nusprendžiau pasinaudoti plačiai išreklamuota „Jaukurų“ akcija, siūliusia už labai gerą kainą pirkti „Vigas“ katilą. Atvykau į saloną, besišypsantis vadybininkas išklausė mano norų, užpildė komercinio pasiūlymo lapą, užsirašydamas namo plotą, šiltinimo detales, planuojamą šildymo sistemos tipą ir pan. Išvykau namo laukti pasiūlymo. Po kokios savaitės ar dviejų, neiškentęs susisiekiau su „Jaukurais“ ir gavau atsakymą, kad vadybininkas turi labai daug užsakymų ir manojo tikrai nepamiršo. Daugiau žinių iš „Jaukrų“ negavau. Po daugiau, nei mėnesio laukimo, kreipiausi į „Tecnika Jums“, kur mane įtikimo, kad man geriau būtų pirkti laiko patikrintą ne automatinį „Atmos“ gaminį.

Argumentai už neautomatinį katilą buvo šie: naudojant akumuliacinę talpą, automatika nelabai turi prasmės, nes katilą vis vien leisiu maksimaliu, t.y. optimaliu galingumu, o taip pat bus galima įkurti katilą, net ir dingus elektrai. Dujų generacinių katilų ypatumas tas, kad kurą efektyviausiai jis degina maksimaliu galingumu. O taip pat jiems dažniausiai reikia elektros maitinimo, antraip katilo valdymo elektronika neveiks. O be to, nepavyks užtikrinti optimalaus oro padavimo. Tačiau, sudėtingą elektroninį valdymą turintį „Vigas 25S AK4000“ katilą be elektros užkurt nepavyks. Tuo tarpu paprastąjį „Atmos DC 32S“ iš bėdos galima galima įkurti ir neturint elektros, nors pasiekt dujų generacijos režimo, turbūt nereikėtų tikėtis.

Iš dalies šie teiginiai yra teisūs - tiek, kiek teko kūrenti šią žiemą, katilą tikrai tiesiog leidau maksimaliu galingumu ir nesukau galvos. Negaliu pasakyti, kaip būtų įkuriamas „Vigas“ katilas, tačiau „Atmos“ įkūrimui reikia atlikti gan sudėtingą ritualą: persukt rankenėlę į uždegimo režimą, uždaryti apatinio oro ištraukimo sklendę, užkurti keletą skiedrų, prikraut malkų, palaukt kol įsidegs, atidaryt ištraukimo sklendę, palaukt, kol katilas įkais ir persukt termoreguliatoriaus rankenėlę į darbinį režimą. Visam tam prireikia nuo 15 iki 20 minučių. Kažkodėl manau, kad „Vigas“ tai būtų galėjęs padaryti automatiškai. O ir elektros dingimas neturėtų būti problema, nes vis vien planuoju prie katilo statyti nepertraukiamo maitinimo šaltinį, kuris turėtų neleist sustot siurbliui ir apsaugoti katilą nuo perkaitimo.

Kitas dalykas, kurio nereikia pamiršti, tai katilo eksploatacinės medžiagos. Teoriškai „Atmos“ dalys turėtų laikyti gerokai ilgiau, tačiau jos brangesnės - eksploatacinis komplektas kainuoja apie 200€. „Vigas“ katilo eksploatacinės degimo kameros dalies keraminės detalės kaina apie 30€, jei nepaveda atmintis, nes likusios degimo kameros dalys laikomos „amžinomis“. Tačiau be eksploatacinių dalių yra ir kitų, kurias gali prireikti keisti - pavyzdžiui, keraminė durų šilumos izoliacija. Pasirodo ta keramika nė iš tolo neprimena lėkščių ar plytelių keramikos ir neatsargus mostelėjimas durimis, prikrovus per daug malkų padaro pastebimą duobutę durų šilumos izoliacijoje. Atmosui, tas trapios keramikos pusapskritimis kainuoja nuo 20 iki 23 €. 

Turbūt lemiamas dalykas, kuris apsprendė katilo pasirinkimą, tai pirmojo katilo paleidimo reikalavimai. Oficialiai, norint pasinaudoti gamintojo siūloma penkerių metų garantija nuo pradegimo reikia, kad pirmą kartą katilą užkurtų sertifikuotas specialistas, kurių prisišaukti kartais gali būti keblu. Paskui tas pats specialistas turėtų atlikti ir tolimesnį katilo aptarnavimą. Taip bent jau buvo reikalaujama „Vigas“ katilams. Tuo tarpu „Atmosui“ pakako ir nesertifikuoto paleidimo - tiesiog reikėjo prijungti katilą pagal gamintojo rekomenduojamas schemas.   

Reziumuojant - esu patenkintas „Atmos“ katilu, nors jo užkūrimas ir nėra greitas ir elementarus procesas. Katilas sėkmingai „suvirškino“ statybines atliekas, kurių per statybos procesą prisirinko ne vienas kubinis metras. Jei ir ši žiema bus tokia švelni, tai likusių atliekų dar turėtų pakakti, nors apsitvarkius aplinką - malkų nusipirksiu.

O grįžtant prie alternatyvios energetikos, tai nuo stogo į katilinę yra atvestas 25 metrų dvigubas apšiltintas vamzdis Saulės kolektoriams. Daugiau ar mažiau įsirengus, ketinu statyti porą plokščiųjų kolektorių ir vasarą turėti daugiau ar mažiau, bet nemokamo šilto vandens.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti