User Rating: 0 / 5

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

sienos-stogas-6Taigi, o dabar keletas prisiminimų apie stogą, kuris, kaip paaiškėjo, grasinosi nučiuožti bei sienas, kurios taikėsi griūti. Vėlgi, pačioje pradžioje viskas neatrodė blogai, tačiau pradžioje ir mano statybų patirtis buvo gana menka. Dabar jau kartais ironiškai pajuokauju, jog jei būčiau apie tą namą žinojęs tiek, kiek žinau dabar - nebūčiau jo pirkęs. Na, bet jis jau yra ir visą šį reikalą reikia pabaigti.

Taigi, stogo gegnės jau iš pradžių matėsi, jog vietomis buvo kiek įlinkusios - juokavom turėsim rytietiško stiliaus namą. Tada nepasirodė taip blogai. Iki susiradom meistrus, kurie imtūsi pabaigti stogą ir išmūryti antrojo aukšto betono aiktelėje būsimųjų kambarių sienas. Ir tada paaiškėjo, jog stogą reikia ne šiaip pabaigti, o gelbėti nuo padarytų statybos klaidų.

sienos-stogas-5Ankstesni statytojai nusprendė sutaupyti ir ant keraminių blokelių neliejo betoninio žiedo ar neužbaigė sienų silikatinių plytų eile, tad murlotas gulė tiesiai ant akyto blokelių viršaus. Na gerai ne tiesiai - bent jau tolo sluoksnį po murlotu padėjo. Savaime tai nebūtų buvusi didelė problema, jei ne kiti "pataupymai". Projekte numatytos 20 cm storio gegnės buvo pakeistos sudurtomis 15 cm, gegnes laikančios stygos buvo prikaltos kažkur 1,5 m nuo stogo kraigo (tai turbūt buvo paskaičiuota pagal projektuotas 20 cm gegnes), o kas metrą įgręžiami murlotą tvirtinantys ankeriai buvo sugręžioti kas 2-2,5 m. Taigi toks stogas nesigavo tvirtas ir linko, bei skėtėsi, o tvirtai prisispaudęs murlotas negalėjo paslįsti ir plėšė sieną. Tai pamatė ir ankstesni statytojai, tad vienas namo kampas jau perkant buvo sutvirtintas kampuočiu, prisuktu prie fasadinės namo sienos. Aš nusprendžiau nerizikuoti ir plieninėmis juostomis sutvirtinau likusius tris kampus. Ypač po to, kai pirštais pavyko atsukti murloto inkarų veržles. Summa summarum - stogo gelbėjimo darbai su medžiagomis atsiėjo neplanuotus 4000 Lt. Ir tai, pasirodo, buvo tik neplanuotų išlaidų pradžia.

sienos_perdangos_2Pertvarų mūrijimas apsiėjo be didesnių nuotykių, jei neskaityti vienos sienos, kurią iki man atvažiuojant patikrinti darbo spėjo pavaryti iki viršutinių stygų. Darbininkų polėkiai buvo suvaldyti ir kitos kambarių sienos iškilo kaip priklauso į maždaug 2,5 m aukštį.

Dar neprasidėjus pirmai žiemai buvo suplanuoti ir padaryti pirmieji žemės darbai ir greta namo atsirado vanduo bei kanalizacija. Greta, nes vesti kanalizaciją ir vandentiekį į neapšiltintą ir nešildomą namą prieš prasidedant žiemai nėra pati geriausia mintis. Žiemai pasibaigus, puoliau tęsti žemės darbus ir pabaigti vandentiekio ir fekalo įvadus į namą ir padaryti lietaus kanalizaciją su drenažu aplink namą. Jau įsigijus namą, buvau pradėjęs svarstyti apie „žaliųjų“ idėjų pritaikymą ir galimybę sutaupyti. Deja, gan dažnai  reklamuojama lietaus surinkimo sistema niekaip neapsimoka, nebent vandens kaina pašoktų kelias dešimtis kartų. Vien 3 m3 talpa su montavimo darbais kainuotų per 4000 litų, o tai maždaug 1000 m3 geriamo vandens. O kur dar normalus siurblys, filtrai. Vietoje to buvau paprotintas tiesiog įsivesti antrą vandens skaitiklį, skaičiuojantį beveik per pus pigesnį laistymui skirtą vandenį, kuriam nėra skaičiuojamas nuotėkų šalinimo tarifas. Kaip nekeista su žemės darbais didesnių nuotykių nebuvo - jie buvo padaryti laiku ir jokių netikėtų išlaidų. Vienintelis nesklandumas - įvedus vandentiekį ir prijungus skaitiklį paaiškėjo, jog nėra vandens. Pasirodo įrengiant kapą, neprasigręžė plastikinis vamzdis ir vanduo nepradėjo bėgti į namą, tačiau po vieno skambučio atvyko brigada su mažu ekskavatoriumi ir pataisė įvadą.

Nauji nuotykiai prasidėjo pradėjus šiltinti namą. Pavartęs STR'ą, nusprendžiau jog pamatą reikia apšiltinti putų polistirolu ir tai reikia padaryti iš visų pusių, įskaitant ir vidinę. Juostinio pamato plokštės aukštis yra 65 cm, o tai tik 5 cm daugiau, nei XPS polistirolo plokštės plotis. Taigi pagal pirminį planą, iš vidaus atkasus pamato juostą ją turėjo būti galima apklijuoti polistirolu, sandūras užsandarinant purškiamu putų poliuretanu ir taip sujungiant naują XPS su po pamato apačia aptiktu paprastu polistirolu (ar bent jau tuo, kas iš jo liko). Paskui jau ant 10 cm storio XPS plokštės viršaus turėjo gražiai užsidėti grindų šiltinimo antras sluoksnis. Deja, planas sužlugo, nes pamatus lieję meistrai patingėjo sudėti gerus klojinius apatinėje vidinės pamato pusės dalyje. Atkasus pamatus paaiškėjo, jog apatinėje juostos dalyje betonas išsiliejęs ir sudaro gan platų sijoną. Taigi priglausti polistirolo iki pat apačios nepavyko ir toje vietoje teko apsiriboti pamatų apdorojimu bitumine mase. Tačiau iš lauko pusės pamatų hidroizoliaciją teks daryti kiek galima rimčiau ir nuvesti lietaus vandenį kuo toliau nuo namo.

sienos_perdangos_1sienos_perdangos_3Pasimokęs iš klaidų, padarytų, įsirengiant palėpę, nusprendžiau netaupyti ir kiekviename kambaryje įrengti 8-10 rozečių skylių blokus, neskaitant pavienių rozečių greta durų ar lovų. Išviso namie teko išgręžt per 100 rozečių/jungikių skylių - net ir deimantinei karūnėlei ėmė byrėti dantys. Paskui sekė smagus laidų voratinklio raizgymas. Smarkiai krečiančius laidus palikau uošviui - 220V ne juokas. Aš apsiribojau smaginimusi kalant UTP6 ir audio bei televizinio kabelius. O smagintis teko nemažai, nes gerų „Haupa“ kabelių kabių, kurių vinys lįstų į keraminius blokelius galima rasti ne visų statybos/elektros montavimo prekių parduotuvėse. Ne ką pigesnių kiniškų kabių išeiga yra maždaug 40 proc. t.y. daugiau, nei kas antra kabė užsilanksto ir/arba iškrenta iš mūro. Summa sumarum: instaliacijai sunaudota daugiau, nei 1,5 km įvairaus elektros kabelio, apie 400m UTP6 kabelio ir dar po keliasdešimt metrų audio/tv kabelių. Suraizgius laidyną buvo pakviesti tinkuotojai ir už 12 KLt jie visą šią raizgalinę paslaugiai paslėpė po keleto centimetrų gipso sluoksniu. Šiems priekaištų neturiu - atvažiavo ir per porą dienų ištinkavo. Kadangi pats buvau laucius ir iš karto nepasakiau, jog kaminą reikėjo užtinkuoti iki pat stogo, tai teko paskambinti ir paprašyti papildomai. Tačiau papildomai tai nekainavo. Žinoma be statybinio „jumoro“ neapsieita ir tinkuojant. Prieš pradedant darbus klausiau ar gali palikti ir neužtinkuoti sienose padarytų plyšių su vandentiekio vamzdžiais. Sakė: „OK, jokių problemų, paliksime“. Nutinkavus, santechnikai skambina ir sako: „Žinai, vamzdžių nerandame“. Paaiškėjo, jog po tinko sluoksniu dingo ir keletas skylių apšvietimo jungikliams. Teko imtis perforatoriaus ir mums, ir santechnikams, kurie dar ir greta vamzdžio ėjusį apšvietimo laidą prie to nukirto.

grindu_siltinimas_2Paruošiant grindis apšiltinimui buvo sutankintas gruntas ir pradžiai buvo galvota apsieiti be juodgrindžių sluoksnio, tačiau pradėjus džiūti tai Palangos smėlio dėžei, nusprendžiau, kad stabiliam pagrindui sukurti visgi reikėtų ir juogrindžių, kurios taip pat padėtų išvengti nemalonių staigmenų, graužikų pavidale. Kaip žinia po juodgrindžių betonu eina hidroizoliacijos sluoksnis - 200 mkm polietileno plėvelė. Darbininkų buvo prašyta kraštuose palikti 20 cm plėvelės kraštus, kad būtų galima ne tik hidroizoliaciją, bet ir pamato perimetro sandarinimą padaryti. Kelis kartus paprašyta, palinksėjo - taip supratome. Kitą dieną atėjęs radau iš betono pakraščių kyšančius 1-2 cm pločio plėvelės galiukus. Nuoštabu... Ką gi, pamato perimetro sandarinimą teko galvoti iš naujo.

Namo grindis nusprendžiau šiltinti dviem sluoksniais 10cm EPS 100 polistirolo, garaže ir dalyje katilinės - EPS 150. Ne paslaptis, jog kaip ir daugelis įklimpusių į statybų balą rėmiau Lenkijos gamintojus, nes „Termo Organika“ polistirolas pasirodė keliasdešimt litų pigesnis, nei lietuviškas. Perkant daugiau, nei 30 m3 susidaro gan apčiuopiamas skirtumas. Žinoma, betoną liejusių meistrų buvau ilgai durnintas, dėl 20 cm, nors jei kišenė būtų leidusi, po namu būčiau užkasęs ir 25-30 cm. Daugiau tai tikrai jau nėra prasmės - internete pateikiamų tyrimų duomenimis, perkopus 20-25 cm didesnę įtaką pradeda daryti ne tiek šilumos varžos, bet sandarumo faktorius. Kadangi į A klasę nepretenduoju, tai nusprendžiau, jog Ia grindyse ir sienose man pakaks ir 20 cm. Antrame aukšte pabarsčius smėlio, liepiau pakloti 5 cm EPS 100. Kai sunkvežimis atvežė tą polistirolą ir su broliu ėmėme krauti jį į garažą - ėmiau džiaugtis, jog name yra numatytas didelis, beveik 40 m2 garažas. Jo kaip tik užteko sukrauti polistirolą ir uždaryti garažo duris. :)

grindu_siltinimas_1Pirminis šildymo projektas buvo naudoti grindinį šildymą Ia ir radiatorius IIa, tačiau, kaip dažnai nutinka statybose, projektas keičiamas eigoje. Pirmiausia problema ta, jog suplanavus, kur statyti baldus - kai kuriuose kambariuose radiatoriams nelabai liko vietos. Be to, užsiminus, jog kada nors ateityje, gal būt, galvosiu apie geoterminio šildymo įrengimą, buvau iškarto paprotintas atsisakyti radiatorių, antraip žiemos sezonu manimi labai džiaugsis „Lesto“. Priežastis paprasta - geoterminis „katilas“, kaip ir kiti šilumos siurbliai generuoja nedidelę temperatūrą, kurios nepakanka radiatoriams.

Dar prieš raitant vamzdyną buvo daug diskusijų su santechnikais, dėti refleksinę plėvelę po vamzdžiais ar ne, naudoti specializuotas greito montavimo plokštes ar ne. Greito montavimo plokščių buvo atsisakyta dėl kainos ir apsiribota tiesiog stora refleksine plėvele ir plastikinėmis smeigėmis. Kadangi ta plėvelė kainavo ne per daugiausiai, tai nusprendžiau, jog blogiau nebus, nors kai kurių grindų šildymą rengusių atsiliepimu, po keleto mėnesių nuardžius betoną iš tos plėvelės buvo mažai kas likę - betono šarmas sugraužė visą aliuminį. Beje, šiais laikais vis dar pasitaiko meistrų siūlančių dėti vielinį tinklą ir vielomis rišti daugiasliuoksnius PEX vamzdžius prie jo. Bėgti kuo toliau nuo tokių meistrų, užstrigusių XXa, antraip yra daug šansų, jog po metų penkerių teks imtis perforatoriaus ir ieškoti, kurioje vietoje prasistrynė vamzdis!

Drauge su grindų šildymu buvo pravedžioti ir vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai ir viskas užpilta betonu. Valio pagaliau į mano namus atėjo civilizacija! Ne, tai ne optinio ryšio kabelis - tai savaime suprantama ir ši paslauga buvo įvesta dar ilgokai iki pradedant likviduoti smėlio kopas. Name tiesiog atsirado tualetas! :)

Po truptį įsibėgint vasarai atėjo laikas apšiltinti sienas ir stogą. Su sienomis daug mąstymo nebuvo - klojau 20 cm NEPS (pilkojo) polistireno. Darbininkai dirbo sąžiningai ir klojo polistireną pagal STR - nepalikdami sandūrų ties langų kampais ir pan. Polistirenas taip pat buvo klijuojamas dvigubais klijais ir paskui armuojamas smeigėmis. To pasėkoje gavau kokį 10 m3 šiukšlių maišų su polistireno aliekomis. Iš pirmo žvilgsnio norėjosi sakyti, kad dirbo labai netaupiai, tačiau atidžiau panagrinėjus putplasčio siūles, tapo aišku, kad  norint tvarkingai apklijuoti namą, nelabai ką ir pritaupysi. Polistrolą išsyk apklojo armavimo tinkleliu ir nutinkavo. Struktūrinio tinko ir apdailinių plytelių klojimą atidėjau kitiems, o gal ir dar kitiems metams. Štai šiame darbų etape manęs ir laukė pačios didžiausios staigmenos. Paskaičiuota pirminė šiltinimo sąmata skyrėsi 5000 litų ir ne į mažesnę pusę. Kartoka piliulė, bet ne vienintelė.

Dar viena namo dalis, kurią šiemet buvo būtina užbaigti - stogas. Kaip jau minėjau, jau iš pat pradžių mačiau, jog stogas paklypęs. Kad reikalai tikrai yra prasti, supratau, atvykus rekomenduotam pažįstamam skardininkui. Yra įprasta, jog meistrai nelinkę girti svetimo darbo, tačiau kai žmogui išlipus iš automobilio, pirmieji ištarti žodžiai yra "nu ir nachuj" - supranti, kad reikalas tikrai smirdž... Buvę statytojai paliko neužbaigtus pradėtus stogo darbus - per kelerius metus gegnių ir nenupjautų grebėstų galai pajuodo, antikondensacinės plėvelės kraštai nudrisko ir viso to pakeisti jau nebepavyks. Kaip paaiškėjo tik laimingo atsitiktinumo dėka šalia kaminų stogo skardos "bangos" kilo aukštyn ir į namo vidų nebėgo vanduo - aplink kaminus nebuvo „kepurių“ ir „sijonų“.

Per tvorą pakalbėjus su naujuoju kaimynu, viskas stojo į savas vietas. Pasirodo ankstesnis statytojas nusprendė jog stogą jis sugebės pasidaryti pats. Pasikvietė į talką gimines, atsiraitojo rankoves ir ... rezultatus rašiau šios istorijos pradžioje. Stogui pabaigti reikėjo sumontuoti vėjalentes, lankstinius, pakalimus, apkalti lauke buvusias gegnes tvirtinančias stygas. Taigi pabaigus stogo užbaigimo darbus, manęs laukė dydysis prizas - sąskaita. Tai tikrai buvo statybinių staigmenų „Grand Prix“ - 32 000 vietoje planuotų 12 000. Toks visai nedidelis apsiskaičiavimas? Deja ne. Pirminėje paskaičiuotoje sąmatoje buvo tik už skardinimo pabaigimas ir lietvamzdžiai, tačiau visi stogo pakalimai ir buvusių įmantrių formų tiesinimas ten nebuvo įtraukti. Taigi moralas - reikia iki galo išsiaiškinti kokius darbus ir už kiek darys bei kaip bus daromas apmokėjimas. Dažniausiai statybininkai nori apmokėjimo pagal faktą pagal kvadratūrą/sunaudotas medžiagas ir t.t. Būttent todėl iš anksto reikia ruoštis nuotykiams.

stogas_gamo_1stogas_gamo_5Paskutinis didelis darbas, kurį buvo būtina atlikti iki metų pabaigos - stogo apšiltinimas. Pagal pirminį planą, ketinau apšiltinti perdangą su dalimi stogo šlaito virš gyvenamos mansardos ir negyvenamos namo dalies perdangą ir stogo šlaitus. Tačiau kiek pasiknaisiojus internete, pašnekėjus su jau gyvenančiais namuose ir paskaičiavęs būsimo šiltinimo plotą, nusprendžiau apsiriboti tik perdangą, o stogą palikti nešiltintą. Šiltinant perdangą ir stogą yra tikimybė, jog patalpoje susidarys rasos taškas ir ten kaupsis drėgmė. O nešiltinant maždaug 75 m2 stogo, susitaupo gan apčiuopiama suma.

Renkantis šiltinimą buvo svarstomi įvairūs variantai, pradedant tradicine mineraline vata ir baigiant ketvirtosios kartos šiltinimo medžiagomis arba paprasčiau tariant - poliuretano putomis. Gyvenamąją dalį norėjosi apšiltini kiek galima daugiau - visgi mansardiniame aukšte bus miegamieji. Tačiau problemų kėlė langai, kurių kampai buvo gana arti nuo mansardinės dalies stogų šlaitų. 30 cm tai maksimalus storis, kurį buvo galima pasiekti, antraip lubos ims dengti langų kampus. Tačiau šlaitų gegnių ir stygų plotis buvo tik 15 cm, tad jas dar reikėjo papildomai storinti. Įvertinus galimybes buvo nuspręsta, jog mansardą bus geriau šiltinti minkštomis poliuretano putomis, užsandarinant visus plyšius tarp tarp stogo ir sienų, kurių buvo apstu. Tuo labiau, jog pirminė šiltinimo mineraline vata sąmata buvo didesnė, nei šiltinimo putomis. Kietų putų atsisakyta dėl jų nepralaidumo vandens garams - patys šiltintojai teigia, jog iš apačios ant medinių stogo konstrukcijų purškiamos kietos putos po gerų penkių metų ima jas pūdyti.

stogas_gamo_3stogas_gamo_2Prieš šiltinant putomis, teko atsiraitoti rankoves, nusipirkti medienos ir pastorinti medines stogo konstrukcijas. Skersai gegnių ir stygų prisukau 10 cm tašelius - paskandinęs juos putose, galėsiu išvengti šalčio tiltų (jei neskaityti 5x5 cm tašų susikirtimo). Perdangą iš apačios apkaliau aliumininiu garo izoliacijos popieriumi - nežinau kaip man ten susišvietė, tačiau turbūt geriau būčiau rinkęsis aliuminizuotą polietileną. Būtų buvę daug paprasčiau jį „prišaudyti“ kabėmis prie stygų ir paskui suklijuoti siūles. Perimetro siūles klijavau prabangia „Tesa“ juostele, kurios rulonas kainavo poer 65 Lt. Priklijavus - atlupti neįmanoma. Rankoje lieka tik juostelės armavimo siūlai, o juostelės draiskanos lieka ant gipso. Garo izoliacijos plėvelių siūles klijavau paprastesne universalia armuota lipnia juosta - reikia tikėtis neatlips. Visgi tas siūles dar prispaus iš apačios dedamas mineralinės vatos sluoksnis, kuris bus kišamas virš gipso kartono konstrukcijų.      

stogas_gamo_4Galiausiai reikėjo pasirinkti tarp „Šiltos putos“ ir „Juodojo Gintaro“ siūlomų paslaugų. Abi bendrovės siūlo tą patį putų poliuretaną, tik skirtingų gamintojų: Lenkijos „Purinova“ ir Kanados „Icynene“ atitinkamai. Abu gamintojai poliuretaną gamina ne vieną dešimtmetį, jų gaminiai sertifikuoti ir parametrai ant popieriaus yra labai panašūs. Skiriasi tik tai, kaip produktas yra pristatomas. „Šiltos Putos“ tiesiog pasiūlė naujos kartos šiltinimo medžiagą, aiškiai nurodydami kiek ir už ką bus mokama. „Juodojo Gintaro“ atstovas, pristatydamas „Gamo“ putas, atvirai tariant, pūtė miglą apie tai, kokie jie yra vieninteliai, nepakartojami ir todėl jie neatskleis man to, už kiek jie man parduos putas. Anot jų, man neturėtų rūpėti produkto kaina, o vietoje to turėčiau domėtis kokybe, nes aš perku ne putų poliuretaną, o šiltinimo paslaugą. Taip pat teko išklausyti daug baisių istorijų apie šūdarankius, „prisnargliuojančius“ poliuretano pastogėse. Sutikine, toks marketingos būdas veikia ne visuomet ir kartais sukelia atvirkščią efektą. Galiausiai vis vien teko apsispręsti ir nepaisant atgrasaus marketingo - pasirinkau „Gamo“, o ne „Purinova“ putas. Persvėrė keletas techninių parametrų, kanadietiška kilmė ir pažadas, kad pirminės sąmatos neturėtų viršyti. Ir žinote ką - nemelavo. Galutinė 8800 Lt suma buvo daugiau nei 2-3 tūkst. mažesnė, nei buvo planuota iš pradžių. Tiesa, reikia pripažinti ir tai, jog pagal pirminę sąmatą buvo numatyta šiltinti ir garažo stogą, nors apšiltinimo sluoksnis buvo skaičiuotas plonesnis. Taigi už šiuos pinigus gavosi 20-25 cm putų stogo šlaituose ir maždaug 20 cm perdangoje, kuri virto kiek banguotomis blizgančiomis lubomis. Viskas buvo atlika per vieną dieną ir po šiltinimo neliko jokių atliekų (jei neskaityti keleto šen bei ten nulašėjusių gumuliukų).

Negyvenamos dalies stogo perdangą virš garažo, katilinės ir sanmazgo nusprendžiau šiltinti mineraline vata. Pirmiausia kažkaip buvo nejauku virš padidinto gaisringumo patalpų pripurkšti poliuretano, kuris nors ir nepalaiko degimo, nėra nedegi medžiaga. Antra, tokio šiltinimo suma būtų buvusi gerokai didesnė, nei norėčiau išleisti. Tad šią namo dalį nusprendžiau pagal galimybes šiltintis savomis jėgomis. Tačiau pirmiausia reikėjo, kad katilinėje ir gretimose patalpose atsirastų lubos. Pora lubininkų už 30 Lt/kv.m. sutiko prikalti garo izoliacinę plėvelę ir suregzti lubas, apeinant gausias tinklo ir vėdinimo komunikacijas. Nors buvo kalbėta, kad reikia sandarinti garo izoliacinę plėvelę, tačiau atvažiavus paaiškėjo, jog gipskartonis susuktas nepriklijavus plėvelės perimetro prie sienų. Teko papildomai pirkti akrilinio glaisto ir užsandarinti visas siūles. Pradėjus šiltinti pačią perdangą, pamačiau ir tai, kaip jie suklojo mineralinę vatą virš gipso kartono. Jei trumpai, tai: bet kaip. Vietomis žiojejo poros pirštų plyšiai. Teko jau iš viršaus atkelti vatą ir gražiai ją sukloti atgal. Atkėlus vatą, pamačiau, jog garo izoliacijos plėvelės iš principo galima buvo ir neklijuoti - vis vien vietomis tarpai tarp siūlių buvo matomi plika akimi. Vėlgi visa tai teko taisyti iš viršaus papildomai tvarkingai klojant 15 cm „Knauf TP 115“ mineralinės vatos. Visą perdangos šiltinimo sluoksnį iš viršaus užklojau difuzine plėvele, sulaikančią oro srautą, tačiau išleidžiančią drėgmę. Papildomai virš jos užkaliau 18mm OSB3 plokštes, palikdamas 3cm oro tarpą. Šį kartą visas plėvelės siūles užsandarinau ta pačia „Tesa“ lipnia juosta, o OSB plokščių siūles papildomai dar ir purškiamomis vieno komponento poliuretano putomis. Sumoje virš katilinės ir sanmazgo gavosi 35cm, o virš garažo 25 cm „Knauf TP 115“ mineralinės vatos. Dabar džiaugiuosi, jog pasirinkau „Knauf TP“ vatą, o ne „Paroc“. Gal „Paroc“ ir yra kiek šiltesnė (tačiau yra ir šiltesnių „Knauf“), tačiau jos dulkės yra nepalyginamai agresyvesnės ir abu su uošviu būtume gavę galą, klodami „Paroc“. Man užteko suklijuoti maždaug 1 m2 termoizoliacijos aplink kaminą ir galvojau, kad iškosėsiu plaučius. Su „Knauf“ tas pats nutikdavo po gero pusdienio. Be to, „Knauf“ kvepia skania karamele. :D    
   
Jei žiūrėti tik į šiluminio laidumo parametrus, tai minkštos putos yra šiek tiek šiltesnės už gerą mineralinę vatą. Tačiau jų laidumas orui yra daugiau nei dešimt tūkstančių kartų mažesnis, nei mineralinės vatos. Taigi konvekciniai (berods šitie susidaro dėl per plyšius išeinančio šilto oro) šilumos nuostoliai turėtų būti gerokai mažesni. Kol kas esu visiškai patenkintas „Gamo“ putomis, kaip bus atėjus tikram šildymo sezonui - parodys laikas.

Paskutinis šių metų statybos etapas - šildymo sistemos sumontavimas ir paleidimas. Apie tai atskirai. 

Komentuoti