User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active
 

Wolf CWL-300 Excelent
Wolf CWL-300 Excelent - Wolf CWL-300 Excelent
Nors statomas namas nebuvo projektuotas, kaip energetiškai efektyvus ir į A ar aukštesnę klasę nesitaikiau, tačiau šviežio oro poreikis man nėra svetimas. Bute jau pakako žaidimų su drėgmės surinktuvu, kur jis sėkmingai per žiemos vakarą kartais iki 4l vandens išgręždavo.

Taigi jau pirminiuose statybų etapuose buvo numatyta montuoti vėdinimo sistemą ir suinvestuota daugiau nei 8000 Lt į ortakių išvedžiojimą. Kadangi lubų aukščio pas mane gavosi ne per daugiausiai, tai atstumas tarp lubų ir perdangos buvo ribotas ir vėdinimui buvo pasirinkti 75mm plastikiniai ortakiai. Nors skersmuo nedidelis, tačiau tokie ortakiai išvedžiojami, kaip vientisas vamzdis ir posūkiams nereikia naudoti alkūnių, kurios sukelia didelį pasipriešinimą oro srautui. Visa ortakių sistema išvedžiota į namą iš dviejų kolektorių dėžių - oro padavimo ir ištraukimo. Nuo dėžių iki rekuperatoriaus eina berods 180 mm vamzdis, nuotraukos nebeturiu, o viskas seniai palaidota po vata, plėvelėmis ir gipsu. Į lauką išeina 200mm ortakiai, kurie yra maždaug metro atstumu yra apsaugoti nuo vėjo gūsių ir plunksnuotų smalsuolių automatiškai užsidarančiomis sklendėmis (tai bus svarbu). 

Visa ši vamzdžių raizgalynė buvo numatyta naudoti su „Renovent Excelent 300“ rekuperatoriumi. Taigi prabėgo daugiau nei metai nuo pirminių planų ir pagaliau atėjo laikas įrengti pačius namo plaučius. Kaip jau įprasta su statybomis, su laiku planai ir norai ima keistis ir kažkas patraukė už liežuvio galo vėl pradėti diskusijas apie namo automatiką. Taip žodis po žodžio buvo prieita iki to, kad vietoje „Rennovent Excelent 300“, buvo įsigytas „Wolf CWL 300 Excellent“ - analogas „Renovent Excellent 300 Plus“. Gaminiai skiriasi tik logotipais, keletu valdymo meniu punktų ir kaina. Vokiškas „Wolf“ pasirodė pigesnis už olandišką „Renovent“.

Atkeliavus įrenginiui paaiškėjo, kad gaminiai su prierašu „Plus“ skiriasi ne tik papildomomis daviklių galimybėmis, bet ir vamzdžių išdėstymu. Taigi norint prijungti „Plus“ serijos rekuperatorių prie lubose įrengtų vamzdžių, teko supinti lanksčių ortakių pynę. Atrodo ne kaip ir didina oro pasipriešinimą, tačiau pats užsimaniau „Plus“ modelio, kuriam kada nors sugalvosiu prijungti CO2 daviklį automatiniam vėdinimo reguliavimui. Drauge su rekuperatoriumi atkeliavo ir gudrus „Wolf BM-2“ valdymo pultas, galintis valdyti ir šildymo sistemą, vandens šildytuvą bei Saulės kolektorius.

RJ-12
RJ-12 - RJ-12
Planas buvo paprastas. Nuo svetainės ir katilinės jau seniai buvo atvesti CAT6 kabeliai iki serverinės spintos ir prijungti prie komutacinės panelės. Beliko tik įstatyti tinkamą rozetę katilinėje ir sujungus reikiamus lizdus UTP laidu panelėje, sujungti rekuperatorių su namo sistemų valdikliu. Rekuperatorius greta varžtais sukamų lizdų turėjo ir kiek mažiau įprastą RJ-12 lizdą, skirtą valdymo prijungimui, tad pirmiausia teko pasivažinėti iki elektronikos prekių parduotuvės ir įsigyti 6p-6c antgalių, nes kas gi gigabitinių tinklų laikais naudoja RJ-12...

Per pusdienį meistrams baigus darbą ir paleidus oro siurblį, ramiai baigiau dienos darbus ir ėmiausi laidų komutacijos. Atidžiai perskaitęs instrukcijas ir susižiūrėjęs kontaktų eiliškumą, sugadinau 3 RJ-12 antgalius ir 2 RJ-45, kol supratau, kad ne rankos kreivos, o paprasčiausiai neveikia vienas iš  kiniško tinklo testerio RJ-12 jungties tikrinimo kontaktų. Laido kontaktus galiausiai tikrinau paprastuoju multimetru. O tikrinti buvo priežasčių, nes dokumentacijoje buvo perspėjimas apie kontaktų poliariškumą. Pats iš ankstesnio teleskopo montuotės savininko patirties žinau, kad 100 ir daugiau eurų kainuojančio įrenginio gamintojai kartais sutaupo keletą centų ir neįdeda apsaugos nuo supainioto maitinimo poliariškumo.

CAT6 vyta pora
CAT6 vyta pora - CAT6 vyta pora
Taigi galiausiai viską sujungęs, giliai įkvėpiau oro, prijungiau laidus ir įjungiau rekuperatorių. „Wolf„ valdymo skydelis įsižiebė, parodė gamintojo logotipą, užpildė sistemos įkrovos „termometrą“ ir pasveikino mane tokiu pranešimu, papuoštu raudona piktograma su šauktuku:

Meldung
Keine Storung
Systeminitialisierung Aktiv

Taigi - jokios klaidos, tačiau valdiklis dirbti neketino. Po ilgo rekuperatoriaus, valdiklio dokumentacijos nagrinėjimo susiradau eBus magistralės aprašus. Juos pavarčius tapo aišku, kad nedidelis perspėjimas apie tai, kad minimalus kabelio skerspjūvis 0,34 mm2 nėra laužtas iš piršto. Teko atsisakyti kultūringai užspaustos RJ-12 jungties, padaryti vytos poros „skrutkes“ ir prisukti vytos poros laidų tripletus prie varžtais užveržiamų gnybtų. Ir ką gi - stebuklas įvyko. Ekrano apačioje buvusi piktograma neteko akivaizdaus X simbolio, o valdiklis sėkmingai pabaigė inicializaciją ir parodė rekuperatoriaus aktyvius darbo parametrus.

Kol kas valdiklis veikia trimis lygiagrečiomis vytomis poromis, tačiau laikui bėgant reikės pabandyti palikti tik dvi, likusias visgi prijungti per RJ-12 jungtį, kad turėti galimybę prijugnti CO2 daviklį ir, kaip suprantu, gebėti įjungti išjungti rekuperatorių iš valdymo pultelio.

BM-2
BM-2 - BM-2
Prijungęs valdiklį, gavau realią galimybę valdyti rekuperatorių, nes, pasirodo, be pultelio rekuperatorius veikia tik 1 režimu (įprastai 100 m3/val) ir įjungti stipresnį ar silpnesnį oro pūtimo režimą nėra galima. Galima tik pareguliuoti 1 režimo oro srauto intensyvumą, įlindus į nustatymų meniu. Čia viskas vartotojo patogumui, t.y. kad jis tiesiog privalėtų pirkti papildomą valdymo skydelį. Tegul ir paprastą, keleto padėčių jungiklį. Tačiau jį vis vien reikės montuoti, jam reikės laido ir t.t. Na manau toliau aiškinti nereikia... ;)

Pradėjus reguliuoti paaiškėjo, kad reguliuoti nelabai yra ką ir mano namo plaučiai atrodo turį įgimtą nepakankamumą. Pirmų negerų įtarimų kilo jau pirmą kartą įjungus normalų vėdinimo režimą ir nepajutus beveik jokio vėdinimo efekto. Vienintelis kambarys, kuriame pasijuto rekuperatoriaus efektas, tai vonia, kurioje iš ryto buvo gerokai sausiau. Tačiau visuose kituose kambariuose teko vakarais atsidaryti langus, kitaip buvo tvanku.  

Tolimesni bandymai žaisti su nuostatomis parodė tai, kad maksimalus rekuperatoriaus fiksuojamas oro debitas svyruoja apie 120-130 m3/val. nors rekuperatorius tuo momentu veikia maksimaliu 300 m3/val. vėdinimo režimu ir ūžia tarsi kylantis lėktuvas. Tiesiog nustačius didesnį, nei 120 m3/val. vėdinimo pajėgumą, matuojamas oro pratekėjimas ir slėgiai vamzdynuose jau nebekyla. Buvo akivaizdu, jog yra problemų arba su ortakių pralaidumu, arba su rekuperatoriaus varikliais, kurie negali sukelti didesnio slėgio. Kitą rytą pasikvietus rekuperatorių montavusios kompanijos atstovą, pažiūrėjom meniu skaičius, pamatėm, kad keliant galią, rekuperatorius ūžoia daugiau, tačiau naudos iš to nėra. Buvo nuspręsta atsigabenti anemometrą ir pamatuoti oro srautus lauko ortakiuose, kad būtų aišku, ar rekuperatorius padaro tai, ko iš jo prašoma.

Tačiau vakare nusprendžiau nelaukti, kol atkeliaus anemometras, nusprendžiau pasiimti kopėčias  ir pats (kas gi daugiau statybose išspręs problemas, jei ne pats) pažiūrėti į lauko ortakius. Pamatytas vaizdas su 99,9% tikimybe atsakė į oro debito problemos klausimą - rekuperatoriui dirbant 120 m3/val. pajėgumu abiejų ortakių sklendės buvo aklinai uždarytos. :) Pastarąsias keletą dienų rekuperatorius namą vėdino čiulpdamas orą pro sklendžių plyšius. Buvo akivaizdu, kad tikimybė, jog abi sklendės sugedo ir užstrigo,  yra menka, tuo labiau, kad dar ne taip seniai ūžaujant vėjams jos girdėjosi klapsint. Labiausiai tikėtina problemos priežastis buvo ta, kad prijungiant rekuperatorių buvo tiesiog supainioti vamzdžiai ir dabar rekuperatorius bando siurbti orą per išpūtimo sklendę, kuri atsidaro į lauką ir atvirkščiai.

Taigi prietaisą teko nustoti kankinti ir išjungti. Po savaitgalio atvykę montuotojai ištaisė savo klaidą ir oro debitas dabar jau daugiau mažiau atitinka nurodytą vėdinimo galingumą. Tiesa, vamzdžių „kūšys“ ant rekuperatoriaus stogo nuo to nesumažėjo. 

Taigi, dabar pirmieji įspūdžiai, pradėjus normaliai vėdinti namą. Pirmas įspūdis - dingus kliūtims, įrenginys nutilo. Jei anksčiau nustačius 150 m3/val. pajėgumą, antrame aukšte naktį per difuzorių buvo galima išgirsti rekuperatoriaus švilpimą/burzgimą, tai dabar ir prie 250 m3/val. vėdinimo sistemos garso negalima išskirti iš aplinkos triukšmo, kurio naktį beveik nelieka. Gyvenamosiose patalpose didelio pokyčio nepastebėjau, nes vis vien karštomis vasaros dienomis ir naktimis dažniausiai laikome atvirus langus, tačiau ryte vonioje tikrai būna sausa. Deja, tambūre oro ištraukimo nepakanka ir palikus uždaras duris, po nakties ten akivaizdžiai juntamas dėvėtos avalynės kvapelis.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti