statybos

  • Atėjo laikas išvalyti namo plaučius

    Rekuperatoriaus filtras
    Rekuperatoriaus filtras
    Kerpamas naujas filtras

    Taigi jau beveik metai, kaip namuose šviežiu oru rūpinasi rekuperatorius. Kokie įspūdžiai? Tiesa sakant jokių - tai vienas tų įrenginių, kurį pastatei, įjungei, sureguliavai ir pamiršai. Vienintelis pakeitimas, kurį padariau, tai sumažinau oro debitą šaltu metų periodu. Dieną, kai nieko nebūdavo namie, buvau palikęs ko ne minimalų 60 m3/val debitą, o vakare-naktį padidindavau iki 120 m3/val. Šiltuoju (nors tenmometras už lango vis dar atkakliai rodo priešingai), debitą padidinau iki 120 ir 210 m3/val atitinkamai.

    Kad vėdinimas veikia efektyviai tapo akivaizdu išdžiausčius skalbinius, net ir neįjungus oro sausintuvą, ryte skalbiniai būdavo sausi, o ant lango nesirinko rasa. Kol rekuperatoriaus nebuvo - sausintuvas buvo privalomas džiūstančių skalbinių priedas. Tačiau, kad oras būtų pasidaręs per sausas, tai to negaliu pasakyti. Bent jau diskomforto tikrai nesijaučia.

    Taigi, o dabar apie valymą. Perkant rekuperatorių jame buvo sumontuoti paprasti G4 klasės filtrai, skirti stambioms dulkėms surinkti. Kelis kartus įdomumo dėlei buvau atsidaręs prietaiso priekį ir ištraukęs apžiūrėjau filtrą, na jis buvo papilkėjęs, kaip ir tikėjausi, tačiau abu kartus ištraukiau tik vieną ir tą patį filtrą, nepagalvojęs, kad tai yra išmetamo oro filtras. Tačiau kovo pradžioje rekuperatoriaus valdymo blokelis jau pradėjo signalizuoti, jog jau laikas keisti filtrus. Taigi vėl sustabdžiau rekuperatorių ir šį sykį ištraukiau abu filtrus...

  • Namo plaučiai su įgimtu nepakankamumu

    Wolf CWL-300 Excelent
    Wolf CWL-300 Excelent - Wolf CWL-300 Excelent
    Nors statomas namas nebuvo projektuotas, kaip energetiškai efektyvus ir į A ar aukštesnę klasę nesitaikiau, tačiau šviežio oro poreikis man nėra svetimas. Bute jau pakako žaidimų su drėgmės surinktuvu, kur jis sėkmingai per žiemos vakarą kartais iki 4l vandens išgręždavo.

    Taigi jau pirminiuose statybų etapuose buvo numatyta montuoti vėdinimo sistemą ir suinvestuota daugiau nei 8000 Lt į ortakių išvedžiojimą. Kadangi lubų aukščio pas mane gavosi ne per daugiausiai, tai atstumas tarp lubų ir perdangos buvo ribotas ir vėdinimui buvo pasirinkti 75mm plastikiniai ortakiai. Nors skersmuo nedidelis, tačiau tokie ortakiai išvedžiojami, kaip vientisas vamzdis ir posūkiams nereikia naudoti alkūnių, kurios sukelia didelį pasipriešinimą oro srautui. Visa ortakių sistema išvedžiota į namą iš dviejų kolektorių dėžių - oro padavimo ir ištraukimo. Nuo dėžių iki rekuperatoriaus eina berods 180 mm vamzdis, nuotraukos nebeturiu, o viskas seniai palaidota po vata, plėvelėmis ir gipsu. Į lauką išeina 200mm ortakiai, kurie yra maždaug metro atstumu yra apsaugoti nuo vėjo gūsių ir plunksnuotų smalsuolių automatiškai užsidarančiomis sklendėmis (tai bus svarbu). 

    Visa ši vamzdžių raizgalynė buvo numatyta naudoti su „Renovent Excelent 300“ rekuperatoriumi. Taigi prabėgo daugiau nei metai nuo pirminių planų ir pagaliau atėjo laikas įrengti pačius namo plaučius. Kaip jau įprasta su statybomis, su laiku planai ir norai ima keistis ir kažkas patraukė už liežuvio galo vėl pradėti diskusijas apie namo automatiką. Taip žodis po žodžio buvo prieita iki to, kad vietoje „Rennovent Excelent 300“, buvo įsigytas „Wolf CWL 300 Excellent“ - analogas „Renovent Excellent 300 Plus“. Gaminiai skiriasi tik logotipais, keletu valdymo meniu punktų ir kaina. Vokiškas „Wolf“ pasirodė pigesnis už olandišką „Renovent“.

  • Pirmas sezonas su akumuliatorine sodo technika

    Bosch Rotak 43 Li skylės pjovimo dekoje
    Bosch Rotak 43 Li skylės pjovimo dekoje
    Gegužės pabaigoje namo aplinkos tvarkymui įsigijau akumuliatorinės technikos porą - „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ vejapjovę ir „Bosch ART 30-36 Li“ trimerį. Žolės pjovimo sezonui pasibaigus jau galima parašyti šiokių tokių realiu naudojimu paremtų pastebėjimų apie akumuliatorinę techniką.

    Na pirmiausia, tai esu tikrai patenkintas pirkiniais (žmona irgi, nes veją dažniausiai pjaudavo būtent ji), nors ir turiu šiokių tokių priekaištų abiems gaminiams. Tiek vejapjovė, tiek žoliapjovė puikiai atliko savo darbą be jokių trukdžių, jei neskaityti į akmenį sulenkto vejapjovės peilio. Todėl turintiems nedidelius, iki 6-7 a., žolės plotus, tikrai siūlyčiau apsvarstyti akumuliatorinės technikos pirkimą.

    O dabar kiek išsamesni pastebėjimai. „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ tikrai nustebino savo mažu svoriu - kartais atrodo, kad stumdytum kokį žaislinį vėžimėlį. Karštą vasaros dieną tai tikrai didelis privalumas. Veją dažniausiai pjaudavom, nustatę 40mm aukštį. Esant žemesniam, pieva vietomis atrodė „nugremžta“, o aukštesniam - išsimindydavo. Be to, pjaunant vieną, kartais du kartus per savaitę, 40 mm aukštis užtikrina optimalų akumuliatorių panaudojimą. Tuomet komplekte esančių 2 4Ah akumuliatorių kaip tik užtenka nupjauti maždaug 7a. pievos, pasisukiojant aplink pasodintus medelius ir krūmus ar lysves. Patingėjus ir leidus užaugti aukštesnei žolei, kelis kartus teko daryti pertraukėlę ir palaukti, kol vienas iš akumuliatorių įsikraus ir bus galima baigti pjauti likusius 20-30 kv. m. žolės.

  • Pjaunam grybą... eee, t.y. žolę

    Bosch Rotak 43 Li
    Bosch Rotak 43 Li - Bosch Rotak 43 Li
    Statybos pasiekė tą etapą, kai reikia pradėti rūpintis aplinka. Vienas iš aplinkos elementų - veja, kurios ne itin pavyksta priversti želti taip, kaip priklauso. Pasėjom, patręšėm, laistėme ir tebelaistome, tačiau vietoje tankios vejos, sklype veši balandos, kiečiai, usnys, svėrės ir dar bala žino kas. Žolės galima įžiūrėti tik kur ne kur. Nepaisant to, atėjo laikas apgenėti tą piktžolėmis apaugusį smėlio lauką, nes kitaip galutinai suvešėjus piktžolėms, normali žolė apskritai nebeišdygs.

    Taigi atėjo laikas išsirinkti ir įsigyti vejapjovę. Kadangi vejos pas mane susidaro kokie 7 ar net daugiau arų, į elektros tinklą jungiama elektrinė vejapjovė atkrito iš kart. Patirtis uošvių ir senelių soduose puikiai primena, jad daugiau nei 30m ilgio laido tampymas iš paskos tikrai nepalengvina vejos pjovimo. Ypač, kai lauke +30C ar daugiau. Mechaninių treniruoklių, vadinamų vejapjovėmis net nemėginau svarstyti.

    Tokiu būdu pasirinkimas automatiškai susiaurėjo iki akumuliatorinių ir benzininių modelių. Po neilgo svarstymo buvo atmestas ir benzininis variantas. Priežastys kelios. Pirmiausia visiškai nesinorėjo uostyti išmetamųjų dujų, pjaunant žolę - prieš sėjant veją, teko ją apdoroti benzininiu kultyvatoriumi ir tai visai nepatiko. Kitas benzininių vejapjovių trūkumas - didelis svoris. Sklypo kėlimui atvežtos žemės pasirodė esančios labai smėlingos ir kai kuriose vietose jausmas, tarsi eitum kopomis. Tose vietose, o būtent ten daugiausia ir pridygo visokio šlamšto, sunki vejapjovė tiesiog paskęstų ir užstrigtų. O kur dar variklio priežiūra, kuro poreikis.