pieva

  • Bosch Rotak 43 Li skylės pjovimo dekojeBosch Rotak 43 Li skylės pjovimo dekoje
    Gegužės pabaigoje namo aplinkos tvarkymui įsigijau akumuliatorinės technikos porą - „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ vejapjovę ir „Bosch ART 30-36 Li“ trimerį. Žolės pjovimo sezonui pasibaigus jau galima parašyti šiokių tokių realiu naudojimu paremtų pastebėjimų apie akumuliatorinę techniką.

    Na pirmiausia, tai esu tikrai patenkintas pirkiniais (žmona irgi, nes veją dažniausiai pjaudavo būtent ji), nors ir turiu šiokių tokių priekaištų abiems gaminiams. Tiek vejapjovė, tiek žoliapjovė puikiai atliko savo darbą be jokių trukdžių, jei neskaityti į akmenį sulenkto vejapjovės peilio. Todėl turintiems nedidelius, iki 6-7 a., žolės plotus, tikrai siūlyčiau apsvarstyti akumuliatorinės technikos pirkimą.

    O dabar kiek išsamesni pastebėjimai. „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ tikrai nustebino savo mažu svoriu - kartais atrodo, kad stumdytum kokį žaislinį vėžimėlį. Karštą vasaros dieną tai tikrai didelis privalumas. Veją dažniausiai pjaudavom, nustatę 40mm aukštį. Esant žemesniam, pieva vietomis atrodė „nugremžta“, o aukštesniam - išsimindydavo. Be to, pjaunant vieną, kartais du kartus per savaitę, 40 mm aukštis užtikrina optimalų akumuliatorių panaudojimą. Tuomet komplekte esančių 2 4Ah akumuliatorių kaip tik užtenka nupjauti maždaug 7a. pievos, pasisukiojant aplink pasodintus medelius ir krūmus ar lysves. Patingėjus ir leidus užaugti aukštesnei žolei, kelis kartus teko daryti pertraukėlę ir palaukti, kol vienas iš akumuliatorių įsikraus ir bus galima baigti pjauti likusius 20-30 kv. m. žolės.

  • Bosch Rotak 43 LiBosch Rotak 43 Li - Bosch Rotak 43 Li
    Statybos pasiekė tą etapą, kai reikia pradėti rūpintis aplinka. Vienas iš aplinkos elementų - veja, kurios ne itin pavyksta priversti želti taip, kaip priklauso. Pasėjom, patręšėm, laistėme ir tebelaistome, tačiau vietoje tankios vejos, sklype veši balandos, kiečiai, usnys, svėrės ir dar bala žino kas. Žolės galima įžiūrėti tik kur ne kur. Nepaisant to, atėjo laikas apgenėti tą piktžolėmis apaugusį smėlio lauką, nes kitaip galutinai suvešėjus piktžolėms, normali žolė apskritai nebeišdygs.

    Taigi atėjo laikas išsirinkti ir įsigyti vejapjovę. Kadangi vejos pas mane susidaro kokie 7 ar net daugiau arų, į elektros tinklą jungiama elektrinė vejapjovė atkrito iš kart. Patirtis uošvių ir senelių soduose puikiai primena, jad daugiau nei 30m ilgio laido tampymas iš paskos tikrai nepalengvina vejos pjovimo. Ypač, kai lauke +30C ar daugiau. Mechaninių treniruoklių, vadinamų vejapjovėmis net nemėginau svarstyti.

    Tokiu būdu pasirinkimas automatiškai susiaurėjo iki akumuliatorinių ir benzininių modelių. Po neilgo svarstymo buvo atmestas ir benzininis variantas. Priežastys kelios. Pirmiausia visiškai nesinorėjo uostyti išmetamųjų dujų, pjaunant žolę - prieš sėjant veją, teko ją apdoroti benzininiu kultyvatoriumi ir tai visai nepatiko. Kitas benzininių vejapjovių trūkumas - didelis svoris. Sklypo kėlimui atvežtos žemės pasirodė esančios labai smėlingos ir kai kuriose vietose jausmas, tarsi eitum kopomis. Tose vietose, o būtent ten daugiausia ir pridygo visokio šlamšto, sunki vejapjovė tiesiog paskęstų ir užstrigtų. O kur dar variklio priežiūra, kuro poreikis.