Warning: getimagesize(https://www.veikia.lt/components/com_jcomments/images/smiles/cool.gif): failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 Not Found in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 518

Warning: getimagesize(https://www.veikia.lt/components/com_jcomments/images/smiles/lol.gif): failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 Not Found in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 518

Warning: getimagesize(https://www.veikia.lt/components/com_jcomments/images/smiles/cry.gif): failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 Not Found in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 518

Bacila

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. smile

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

M13 - Didysis Heraklio spiečius
Pavasaris gal ir ne pats įdomiausias metas stebėti dangų: žieminiai žvaigždynai jau po truputį slepiasi vakarų pusėje, o vasariniai dar nepakilo rytuose. Tačiau naktys jau pakankamai šiltos, kad po poros valandų dar nenorėtum lįsti į karštą vonią, o 200mm skersmens teleskopas tikrai sugeba parodyti pakankamai įdomių pavasarinio dangaus objektų.

Vieni jų - dvinarės žvaigždės. Žvaigždės yra sąlyginiai nereiklūs stebėjimo sąlygoms dangaus objektai. Taip yra todėl, kad žvaigždės yra ryškūs taškiniai objektai, neretai matomi net ir plika akimi. Todėl teleskopu jas stebėti tikrai yra lengva. Dvinares žvaigždes stebėti įdomu dar ir todėl, kad nemažai tokių objektų galima nesunkiai įžiūrėti ar bent jau įtarti objekto spalvas. Deja, mėgėjiška astronomija paprastai yra vienspalvė pilkai mėlyna, o spalvos prasideda tik turbūt nuo kokių 50 cm ar didesnio skersmens apertūros. Dvinarės žvaigždės viena tų išimčių iš šios taisyklės. Kita išimtis yra astrofotografija, kuriai dar nepribrendau. Tiksliau nepribrendo mano piniginė, nes fotografijai reikalingos montuotės ir kameros kaina kelis kartus viršyja mano visos turimos įrangos kainą. Taigi iliustracija paimta iš „Wiki“.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

JupiterisJupiteris
Daugiau, nei dvi savaites naujas vamzdis gulėjo ant sofos ir erzino savo buvimu. Bet pagaliau atvyko visos trūkstamos dalys ir užtemo giedra naktis. Valio, nes astropagirios jau pradėjo reikštis visu smarkumu!

Nepraėjo nė ketvirčio valandos ir aš jau susirinkau prietaisą, kuris apdairiai dar prieš saulei nusileidžiant buvo išneštas į garažą ir paliktas atšalti. Paskui prireikė dar kokių dešimties minučių sulygiuoti montuotę į Šiaurinę ir tada jau galėjau.... paskirti dar gerą pusvalandį teleskopo ir ieškiklio sulygiavimui. Taaaip akivaizdi praktikos stoka, nes lygiai tokią pat klaidą padariau pernai vasarą, kai puikioje stebėjimo vietoje gaišau vasaros nakties laiką bandydamas rasti tą pačią žvaigždę ieškiklyje ir teleskope, užuot tai padaręs dienos šviesoje ir sulygiavęs juos, žiūrėdamas į kokį pastatą.

Laimei Jupiteris jau buvo pakilęs ir daugmaž aklo nukreipimo būdu pavyko pasigauti Jupiterį 32mm okuliaro regos lauko šone. To ir pakako susicentruoti vaizą ir sulygiuoti ieškiklį. Net nepradėjęs montuotės lygiavmo pagal žvaigždes, išsyk vietoje 32mm į diagonalę sustūmiau 6mm ir nustebau pamatęs Jupiterį 333x didinimu. Pagaliau mačiau ne tik pusiaujo juostas, bet ir tolimesnes bei galėjau įžiūrėti ir daugiau detalių - kaip tokiomis stebėjimo sąlygomis C8 rodė puikiai. Vėliau sulygiavęs montuotę pagal 2 žvaigždes aš suįžūlėjau galutinai ir po 6mm okuliaru pakišau 2x Barlow lešį. Vaizdas, savaime aišku, patamsėjo, tačiau beveik pavyko sufokusuoti vaizdą esant žvėriškam 666x didinimui. 8) Su senu teleskopu ir 200x buvo iššūkis.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Celestron C8 XLTValio! Vokietis beveik neapgavo ir atsiuntė užsakytą „Celestron C8 XLT“ teleskopo vamzdį. Beveik todėl, kad buvo sutarta, jog siunta bus apdrausta, tačiau papildomi 12€, kuriuos paėmė už draudimą, nuėjo jam į kišenę, o ne už pašto siuntos draudimą. Laimei pašto darbuotojai atkreipė dėmesį į "Bitte Vorsicht!" lapus ant dėžės šonų ir labai nespardė.

Kadangi labai niežėjo nagus, tai prietaisas jau buvo ištemptas į lauką, deja daug pažiūrėt nepavyko. Atkeliavęs vamzdis yra tik plikas vamzdis - be ieškiklio, diagonalės, taigi dar nelabai naudotinas. Pavyko tik įsitikinti, jog žvaigždės susifokusuoja į taškus, o ne beformius "rainus blynus" ir to pakako. Tolimesnę nakties dalį praleidau prie kito astronomijos forumo dalyvio teleskopo, kuris turėjo visus reikiamus priedus.

Ateinanti debesuota savaitė bus labai palanki apipirkti vamzdį trūkstamomis dalimis - debesuotos naktys neveikia taip depresyviai, kai po ranka yra vamzdis, o žiūrėt nėra į kaip. Dabar dar ir nėra kuo žiūrėt. Tiesa visuomet dar galiu išsitraukti ir seną vamzdį - kol kas dar niekas jo nenupirko. Gal kam reikia?

 

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Web kameros adapteris teleskopui Pagaliau atvyko gruodžio pradžioje užsakytas adapteris web kamerai prijungti prie teleskopo. Pagaliau, nes adapteris „eBay“ aukcione buvo nupirktas dar gruodžio 5 dieną. Gruodžio 6 d. prekė buvo išsiųsta. Sausio pradžioje man pranešus, jog prekės negavau, pardavėjas geranoriškai išsiuntė dar vieną adapterį. Na bet ne apie mūsų (spėju) pašto darbo ypatumus čia rašysiu.

Taigi šis juodinto metalo gaminys turėtų leisti (dar nespėjau pabandyt prisukti) paprastą web kamerą įstatyti į teleskopo okuliarą ir pabandyti nufilmuoti tai, ką matau savo akimi. Adapteryje taip pat yra IR spindulių filtras, leidžiantis atsikratyti pašalinio foninio apšvietimo ir taip pagerinantis kontrastą. Kita vertus, bandant filmuoti blankius objektus, kai svarbus kiekvienas fotonas, šį filtrą galima ir išsukti.

Žinoma, nesitikiu gauti nuotraukų, kurias astronomijos mėgėjai daro su DSLR fotoaparatais ar specializuotomis CCD kameromis (kainuojančiomis nuo maždaug 500 €), tačiau bent jau Jupiterį ar Mėnulį turėtų pavykti įamžinti. Žinoma, tam pirmiausia reikia sulaukti giedrų naktų...

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

sienos-stogas-6Taigi, o dabar keletas prisiminimų apie stogą, kuris, kaip paaiškėjo, grasinosi nučiuožti bei sienas, kurios taikėsi griūti. Vėlgi, pačioje pradžioje viskas neatrodė blogai, tačiau pradžioje ir mano statybų patirtis buvo gana menka. Dabar jau kartais ironiškai pajuokauju, jog jei būčiau apie tą namą žinojęs tiek, kiek žinau dabar - nebūčiau jo pirkęs. Na, bet jis jau yra ir visą šį reikalą reikia pabaigti.

Taigi, stogo gegnės jau iš pradžių matėsi, jog vietomis buvo kiek įlinkusios - juokavom turėsim rytietiško stiliaus namą. Tada nepasirodė taip blogai. Iki susiradom meistrus, kurie imtūsi pabaigti stogą ir išmūryti antrojo aukšto betono aiktelėje būsimųjų kambarių sienas. Ir tada paaiškėjo, jog stogą reikia ne šiaip pabaigti, o gelbėti nuo padarytų statybos klaidų.

sienos-stogas-5Ankstesni statytojai nusprendė sutaupyti ir ant keraminių blokelių neliejo betoninio žiedo ar neužbaigė sienų silikatinių plytų eile, tad murlotas gulė tiesiai ant akyto blokelių viršaus. Na gerai ne tiesiai - bent jau tolo sluoksnį po murlotu padėjo. Savaime tai nebūtų buvusi didelė problema, jei ne kiti "pataupymai". Projekte numatytos 20 cm storio gegnės buvo pakeistos sudurtomis 15 cm, gegnes laikančios stygos buvo prikaltos kažkur 1,5 m nuo stogo kraigo (tai turbūt buvo paskaičiuota pagal projektuotas 20 cm gegnes), o kas metrą įgręžiami murlotą tvirtinantys ankeriai buvo sugręžioti kas 2-2,5 m. Taigi toks stogas nesigavo tvirtas ir linko, bei skėtėsi, o tvirtai prisispaudęs murlotas negalėjo paslįsti ir plėšė sieną. Tai pamatė ir ankstesni statytojai, tad vienas namo kampas jau perkant buvo sutvirtintas kampuočiu, prisuktu prie fasadinės namo sienos. Aš nusprendžiau nerizikuoti ir plieninėmis juostomis sutvirtinau likusius tris kampus. Ypač po to, kai pirštais pavyko atsukti murloto inkarų veržles. Summa summarum - stogo gelbėjimo darbai su medžiagomis atsiėjo neplanuotus 4000 Lt. Ir tai, pasirodo, buvo tik neplanuotų išlaidų pradžia.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Oriono Ūkas (M42)Oriono Ūkas (M42) - Oriono Ūkas (M42)
Paskutinius kelis mėnesius orai, švelniai tariant, nelepino. Bent jau astronomijos mėgėjų. Taigi per šventes prasigiedrijus orams buvo tiesiog negalima neiškišti nosies į lauką ir nenukreipti vamzdžio aukštyn. Tuo pačiu norėjosi išbandyti, kaip veikia susikonstruotas mobilus maitinimo šaltinis.

Taigi, maitinimo šaltinis veikia puikiai ir jau antra naktis gainiojo teleskopą pirmyn ir atgal.  Tiesa, vakar stebėjimai nepavyko. Po geros valandos su kaupu prakariavus su ieškikliu, bebandant sulygiuoti ieškiklį ir teleskopą, 23 val. galutiniai užslinko debesys ir su stebėjimu buvo baigta. O sėdėti lauke iki 1 val. kai jie turėjo pasitraukti jau buvo kiek šaltoka - deja kiemas bendras ir neužrakinamas, tas palikti be priežiūros įrangos kaip tai nesinori. Tačiau šiandienos planas paveizėti į Oriono ūką ir Saulės sistemos Zebriuką Dryžių pavyko puikiai. Abu objektus apsižiūrėjau ir didesnius, ir mažesnius.