Warning: getimagesize(plugins/editors/tinymce/jscripts/tiny_mce/plugins/emotions/images/smiley-laughing.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Warning: getimagesize(plugins/editors/tinymce/jscripts/tiny_mce/plugins/emotions/images/smiley-laughing.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Warning: getimagesize(plugins/editors/tinymce/jscripts/tiny_mce/plugins/emotions/images/smiley-smile.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Bacila

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. Smile
Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas SergėtojasDemonas Sergėtojas - Demonas Sergėtojas
Dar vienas gabalas pasąmonės minčių srauto, užrašyto mums įprastos kalbos sakiniais. Tiesa, kaip ir rašant ankstesnę dalį, minčių vėl gavosi daugiau, nei galvota iš pradžių, todėl anksčiau planuotas paskutinis šeštasis skyrius „Angelo ranka“ taps septintuoju. O priešpaskutinį šeštąjį skyrių skaitykite šiame puslapyje, tiesa, „Ilga kelionė namų link“ gavosi kiek ilgoka, tad ji padalinta į dvi dalis.

Ankstesnės apsakymo dalys:

Deja, septintosios dalies tikrai gali tekti palūkėti, man apart įprastinių darbų, dar reikia sugebėti susitarti su naujuoju mažuoju namų direktoriumi. Ir nepaisant, jog sakoma, jog tėvai augina vaikus - iš tiesų, tai gaunasi beveik atvirkščiai, ypač pirmaisiais mėnesiais.

Ilga kelionė namų link

„Tai ką, radai? Belieka tik džiaugtis, jog žaislas nebuvo užtaisytas, o užsispyręs žioplys netyčia nesužadino Senųjų palikimo – pats save erzino nemirtingasis – ieškok paskui naujo kūno. Tuo labiau, jog šis tikrai atrodo žadančiai – nesibaido užuominų, lavina savo sugebėjimus ir nebando jais piknaudžiauti. Juk jau dabar jis galėjo jei ne sudeginti, tai bent jau kaip reikalas apskrudinti tą peštuką ir išsaugoti sveiką nosį. Kita vertus, dar klausimas ar tuomet jis būtų iš upės dugno išsitraukęs Senųjų žaislą. Nors tai ir ne Dahaka, tačiau kaip ten bebūtų – reikalai nuo šiol paspartės ir taps gerokai įdomesni“ – nematerialų nemirtingojo veidą perkreipė piktdžiugiška grimasa.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas SergėtojasDemonas Sergėtojas - Demonas Sergėtojas
Penktoji pasąmonės srauto, išreikšto sąlyginai rišliais sakiniais, dalis. Pirmąją ir antrąją dalis rasite čia, o trečiąją ir ketvirtąją rasite čia. Skyrius gavosi kiek ilgesnis ir minčių srauto registracija truko ilgiau, nei planavau. Paskutinis šeštasis pirmosios apsakymo dalies skyrius „Angelo ranka“ greičiausiai pasirodys tik po gero mėnesio - artimiausiu metu manęs laukia labai svarbus įvykis ir tuomet tapsiu labai užimtas. Nors gali būti, jog pavyks pabaigti pirmąją dalį šio apsakymo, kurį norėjau skirti man artimai Kūrėjai.

Kita dalis

Keistas radinys

Slinko dienos, jas keitė savaitės, o pastarąsias – mėnesiai. Atlantų pirkliai toliau sėkmingai tęsė savo ekspedicijas sarmatų bei vikingų žemėse – plukdydami naujas ginklų bei kitų prekių siuntas į Šiaurės kraštus ir parsiveždami pilnus triumus midaus, elektrono ar šiaurės žvėrių kailių. Tačiau kiekvieną kartą sugrįžtant namo, Mestorui tekdavo palikti laivą ir išlipti kuriame nors uoste prie Heraklio Stulpų ar, geriausiu atveju, pas Sikulus ar Sikanus. Tremtis, kuriai Magų Gildija pasmerkė Mestorą, buvo ne šiaip žodinis draudimas sugrįžti namo.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas - Demonas sergėtojas
Kadangi nepasigirdo kurtinančių švilpimų, tai nusprendžiau pratęsti savo sapaliones pasaulio bei pasaulių sukūrimo tema. Jūsų teismui trečiasis ir ketvirtasis skyriai. Likusių teks palūkėti, nes didžioji jų turinio dalis kol kas vis dar tebėra mano makaulėje.

Kita dalis

Taigi, smagaus, tikiuosi, skaitymo...

Atlantidos tremtinys

Audringoje Šiaurės platumų jūroje ant bangų suposi keistas laivas, kurio laivagalį gaubė balzganas melsvas švytėjimas. Nors laivo burės buvo visiškai suskleistos, tačiau kažkokia nematoma jėga palengva ginė jį prieš vėją, kranto link. Uždaras laivo denis buvo visiškai tuščias ir jei ne prie vairaračio stovintis vienišas vairininkas – galima būtų pamanyti, jog tai laivas vaiduoklis. Tačiau tas pats vaiduokliškas švytėjimas, sklindantis nuo virš kompaso kybančio rutulio, aiškiai rodė laivo kilmę. Šis laivas į šiaurės platumas atplaukė iš tolimos pietų šalies, globojamos šviesos deivės. Atlantus gerbė ir jų prisibijojo vis kaimynai – helėnai, asirai, chaldėjai, persai, tačiau čia, Šiaurėje jų galios nebuvo žinomos ir Atlaso palikuonys autoriteto neturėjo. Čia jau atlantams teko skaitytis su gal kiek primityviomis, tačiau karingomis, išdidžiomis ir garbingomis vikingų bei sarmatų tautomis. Magijos užnugarį turėję atlantų kariai jiems nepadarė jokio įspūdžio, tad atlantams beliko tik džiaugtis, kad šie blyškiaveidžiai gyveno už keleto tūkstančių lygų, jų laivyba daugiausia apsiribojo vietinių jūrų teritorijomis, o pačios gentys nebuvo vieningos bei nerodė didelio noro agresyviai plėsti savo įtakos sferas. Tolimi Šiaurės kraštai atlantus viliojo ne vien elektrono, garbinto ir puošeivų, ir magų, gausa. Sarmatai ir vikingai turėjo gerų kailių ir virė puikius gėrimus, o mainais už juos mielai imdavo geležinius ir ypač plieninius ginklus ar kitus gaminius, neįkandamus kitoms tautoms, nepasiekusioms atlantų aukštumų. Tad ir šis laivas buvo gausiai prikrautas tokių turtų.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas

Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti.

Taigi nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.

Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą). Jei bus poreikis, t.y. nebūsiu visiškai ir galutinai nušvilptas virtualioje erdvėje, įkelsiu ir daugiau savo sąmonės, pasąmonės ir nesąmonės srautų, apibendrintų elektroninėje erdvėje. Toliau skaitykite pirmąją dalį - „Klajones Chaose“.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Pavasaris - romantika. Trūksta tik zombių.Pavasaris - romantika. Trūksta tik zombių. - Pavasaris - romantika. Trūksta tik zombių.
Pavasaris, žydi sakuros. Švelniai plevenant rausviems žiedlapiams vėjyje yra pats tas metas įsimylėti ir ... montiruote ar beisbolo lazda skaldyti galvas aplinkui slampinėjantiems zombiams. Jei apibūdinti trumpai, tai „Vidurinė numirėlių mokykla“ („Highscool Of the Dead“) būtų piešta „Numirėlių aušros“ adaptacija.Siužetas gana tipinis - veiksmo centre nolikamečiai moksleiviai ir moksleivės, trumpi sijonėliai ir dideli papai...

Kita vertus veikėjai perteikti spalvinga ir įtikinamai. Pamokas praleidžiantis plevėsa pesimistas (nors gal tiksliau būtų - realistas) Takashi Komuro, santūri kendo meistrė Saeko Busujima, antrus metus palikta pirmūnė Rei Miyamoto, nuolat engtas žemaūgis akiniuotis Kohta Hirano, save genijumi tituluojanti aristokratų šeimos palikuonė Saya Takagi - gana spalvingas būrelis. Normaliomis sąlygomis vargu ar juos kas nors kartu suvestų, tačiau ekstremalios sąlygos greitai įneša savo pataisą.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

VAVA - VA
Anykščiuose jau antrą kartą nugriaudėjo sunkiosios muzikos festivalis - „Velnio akmuo“, sutraukęs ne vieną tūkstantį juodaskvernių tatuiruotų ilgaplaukių. Tiesa sakant, jei festivalio organizatoriai būtų turėję daugiau pinigų ir būtų užsakę dar ir ugnies efektus - galima sakyti porą vakarų iš eilės Anykščių Dainuvos slėnyje buvo keletui valandų atsivėręs pragaras. Ir muzikine ir tiesiogine prasme... Na jei ne pragaras, tai bent jau

Oras paskutinėmis dienomis buvo, švelniai tariant, karštas, todėl prie scenos nevaržomai liejosi emocijos, prakaitas ir ... alus, nes kartkartėmis kas nors įsišėlęs paleisdavo į orą „alaus kometą“, t.y. plastikinę stiklinę su alumi. Tuomet supratau kodėl apsauga taip stropiai tikrino visų atvykstančių į festivalį krepšių ir automobilių bagažinių turinį - jokio alkoholio ir ypač stiklinėje taroje. Apdairus apsidraudimas, reikia pripažinti. Kaip ir apsaugos kiekis - tvarkai palaikyti apsauga budėjo ne tik prie vartų ar scenos, bet ir aktyviai patruliavo palapinių miestelyje, o laikas nuo laiko garbės ratą padarydavo ir policijos ekipažas ar patruliai su šunimis.

Kita vertus, visa ši apsauga beveik visą laiką neturėjo ką veikti, nors nuo per didelio karščio bei alaus - ne vienas jau ne tai, kad sunkiai pastovėjo ant kojų, bet jau apskritai nelabai judėjo. Susidaro vaizdas, kad kuo „piktesni“ snukiai renkasi į festivalius, tuo ramiau vyksta šventė. :) Tiesa, vienu momentu kai kuriems apsaugos darbuotojams  tikrai buvo ką veikti, bet apie viską iš eilės.