Warning: getimagesize(components/com_jcomments/images/smiles/cool.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Warning: getimagesize(plugins/editors/tinymce/jscripts/tiny_mce/plugins/emotions/images/smiley-smile.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Bacila

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. Smile
Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

TsukasaTsukasa - Tsukasa
Kiberpankas ir virtuali realybė tai temos, kurios mane sudomina savaime. Be to, pavadinimą „.hack“ buvau girdėję ir anksčiau, taigi užėjus „multikų“ badui ir po akimis vėl pakliuvus šiam pavadinimui - daug nedvejojau. Susisiurbęs visas TV serijas ir OVA's, paskyriau porą savaičių ir prisimindamas senus laikus, vakarais susistūmiau animaciją padidintomis dozėmis, t.y. po 8-10 serijų per vakarą.

Trys TV serialai ir keletas OVA'ų paliko dvejopą įspūdį. Iš vienos pusės kiek užkliuvo gan primityvokas žmogaus sąmonės ir kompiuterio sąsajos perteikimas „.hack“ pasaulyje. Žmogaus sąmonės perkėlimas į virtualią erdvę, tiesiog pasitelkus paprastą virtualios realybės šalmą neskamba įtikinamai. Dar daugiau prieštaravimų sukelia kažin kokiu būdu išlaikomas ryšys tarp ligoninėje komos būsenoje gulinčio kūno ir virtualioje erdvėje likusio personažo.

Dot hackDot hack - Dot hack
S. Lukjanenko „Atspindžių labirinte“ tiltu į virtualią erdvę tapo psichodelinį spalvų ir garsų kratinį generavusi „Deep“ programa. S. Lukjanenko sukurtame pasaulyje, programos generuojami vaizdai, turėjo netikėtą aplinkos suvokimo poveikį žmogaus samonei ir pasižiūrėjęs trumpą „demo“ programą, žmogus virtualią realybę ima priimti, kaip tikrovę. Šį pavasarį žiūrėto „Sword Art Online“ autoriai taip pat įdėjo daugiau pastangų - šiame anime virtuali realybė pasiekiama specialiu nauroninę sąsają turinčiu virtualios ralybės šalmu. „Sword Art Online“ žaidimo kibererdvėje įstrigę žaidėjai, realiame pasaulyje likdavo devėti „NervGear“ šalmą. Tačiau nors už pasaulio sandarą „.hack“ autoriams galima dėti rieboką minusą, pati istorija žiūrėjosi visai smagiai.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Praėjo daugiau, nei du mėnesiai nuo tada, kai Padebesių šalies inžinierių kūrinys pasiekė Lietuvą. Pripažinsiu, pradžioje buvau ganėtinai skeptiškas ir galvojau, kaip čia reikės parduoti tą telefoną, jei jis man nepritaps. Dabar taip jau nebegalvoju.

Jei trumpai, tai esu patenkintas savo pirkiniu. Sakyčiau galima drasiai duoti 8, o gal net ir visus 9 balus iš 10 galimų, ypač įvertinus telefono kainą. Ir kai jau prireiks keisti telefoną, o nepanašu, kad tai bus greitai, tai kitas gaminys greičiausiai vėl bus koks nors kiniškos kūrybos pavyzdys.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

sienos-stogas-6Apie šildymo sistemos pasirinkimą jau buvau užsiminęs statybos memuarų apie sienas ir stogą dalyje. Dabar šiuos nuotykius prisiminsiu kiek detaliau. Taigi pirmiausia reikėjo apsispręsti kaip ir kuo šildysiu savo naujuosius namus.

Dujinis šildymas atkrito natūraliai - mūsų gatvėje nėra dujų įvado. Kai pirmieji gyventojai norėjo dujų, tai Lietuvos Dujos arogantiškai pateikė sąskaitą su daug nulių po reikšminio skaičiaus. Atseit jums reikia, jūs ir mokėkite. Kaimynai spjovė ir pasirinko kietą kurą. Pernai metais jau pačios Lietuvos Dujos visiems už durų kaišiojo savo pasiūlymus, kur už vos, berods, 3,5 tūkst. litų plius vamzdyno vedimas iki namo po maždaug 100 Lt už metrą, siūlė dujofikuotis. Visi, įskaitant ir mane, pagūžčiojo pečiais ir padėjo tuos laiškus į vietą - prakuroms. :D

Skysto kuro katilinė, tuo metu naftos kainoms mušant rekordus, buvo atmesta be didesnių svarstymų. Taigi liko kietas kuras, įvairaus tipo šilumos siurbliai (oras-oras, žemė-oras) ir saulės energetika bei įvairios šių šildymo sistemų kombinacijos. Jei apibūdinti savo pasirinkimą trumpai, tai reikėjo greitai, gerai ir su minimaliomis pirminėmis išlaidomis. Šiuos reikalavimus atitiko tik kieto kuro katilinė, naudojanti malkas. 

O jei išsamiau, tai šildytis tik Saulės energija Lietuvoje nėra realu. Kad ir kaip to norėtūsi, tačiau pakankami nemokamos šilumos kiekiai yra prieinami tik gana ribotą laiko tarpą per metus ir kaip tik tuo metu, kai tos šilumos mažiausiai reikia, nekalbant jau apie tai, kad naktį Saulė nešviečia.

User Rating: 5 / 5

Star ActiveStar ActiveStar ActiveStar ActiveStar Active

jiayu-s3-1Nuvarytus arklius nušauna, o nusenusius mobilius - išmeta ar bent jau numeta į stalčių, nes kitaip, nei senų kompiuterių, kurie paprastai tampa serveriais, jų panaudot nelabai išeina. Nepaisant baterijos (kurios dėl šleivo dangtelio po pusmečio teko atsisakyti) ir operacinės sistemos atnaujinimų, turimas „Samsung Galaxy S“ paseno morališkai ir techniškai. Iki šiol pakenčiamai sparčiai veikusi „Dolphin“ dabar ne tai, kad užstabdo minutei, kitai, bet ir apskritai užsidaro, o originali telefono baterija išsenka vos tik ėmus ją aktyviau naudoti, t.y. įjungti mobilų internetą (apie GPS jau nekalbu). Taigi trečius metus mano tąsytam „Galaxy S“ tai pat atėjo laikas į pensiją, kaip ir prieš jį buvusiam „Samsung i780“.

Pakaitalo ieškojau ilgai ir, reikia pripažinti, nesėkmingai. Taip telefoną nusipirkau, tačiau ne visai tokį kokio norėjau. Norėjau „Lenovo P780“, tačiau Europoje neradau, kas parduotų europinę šio modelio versiją, su galimybe atsiskaityti per „PayPal“ ir už protingą kainą. Taigi vėl teko imti dairytis į kiniškos technikos stebuklus.

Pradžiai buvo svarstytas THL 5000 (skaičius atitinka baterijos talpą!), tačiau po apžvalgų paskaitymo, nusprendžiau nustumti šalin praėjusios 65xx kartos „Mediatek“ procesorius ir žiūrėti į 67xx kartą. Be to, THL 5000 buvo gamintas remiantis principu - su geru varikliu ir plyta gali skristi, t.y. kam optimizuoti aparatinę ir programinę dalį, jei galima tiesiog šleptelėt milžinišką bateriją. Rinktis teko iš „Mediatek“ gaminiu, nes, deja, retas kiniškas telefonas turi „Qualcomm“ procesorius, mat jie brangesni.

Tarp kitų kandidatų buvo „Xiaomi Mi3“ (puikus dizainas ir parametrai, tačiau nėra SD kortelės), THL 2015 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Elephone“ P5000 (tos pačios priežastys, kaip ir THL 5000, be to nėra pakietinto stiklo), P6000 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), P3000S (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Kingzone K1S“ (gražus dizainas, tačiau baterijos talpa neatitinka realybės, o telefono apetitas didelis). Kitų variantų jau ir nebepamenu. Dauguma gamintojų buvo atmesti po pirmųjų apžvalgų paskaitymo ir apsilankymo gamintojo svetainėje.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

M13 - Didysis Heraklio spiečius
Pavasaris gal ir ne pats įdomiausias metas stebėti dangų: žieminiai žvaigždynai jau po truputį slepiasi vakarų pusėje, o vasariniai dar nepakilo rytuose. Tačiau naktys jau pakankamai šiltos, kad po poros valandų dar nenorėtum lįsti į karštą vonią, o 200mm skersmens teleskopas tikrai sugeba parodyti pakankamai įdomių pavasarinio dangaus objektų.

Vieni jų - dvinarės žvaigždės. Žvaigždės yra sąlyginiai nereiklūs stebėjimo sąlygoms dangaus objektai. Taip yra todėl, kad žvaigždės yra ryškūs taškiniai objektai, neretai matomi net ir plika akimi. Todėl teleskopu jas stebėti tikrai yra lengva. Dvinares žvaigždes stebėti įdomu dar ir todėl, kad nemažai tokių objektų galima nesunkiai įžiūrėti ar bent jau įtarti objekto spalvas. Deja, mėgėjiška astronomija paprastai yra vienspalvė pilkai mėlyna, o spalvos prasideda tik turbūt nuo kokių 50 cm ar didesnio skersmens apertūros. Dvinarės žvaigždės viena tų išimčių iš šios taisyklės. Kita išimtis yra astrofotografija, kuriai dar nepribrendau. Tiksliau nepribrendo mano piniginė, nes fotografijai reikalingos montuotės ir kameros kaina kelis kartus viršyja mano visos turimos įrangos kainą. Taigi iliustracija paimta iš „Wiki“.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

JupiterisJupiteris
Daugiau, nei dvi savaites naujas vamzdis gulėjo ant sofos ir erzino savo buvimu. Bet pagaliau atvyko visos trūkstamos dalys ir užtemo giedra naktis. Valio, nes astropagirios jau pradėjo reikštis visu smarkumu!

Nepraėjo nė ketvirčio valandos ir aš jau susirinkau prietaisą, kuris apdairiai dar prieš saulei nusileidžiant buvo išneštas į garažą ir paliktas atšalti. Paskui prireikė dar kokių dešimties minučių sulygiuoti montuotę į Šiaurinę ir tada jau galėjau.... paskirti dar gerą pusvalandį teleskopo ir ieškiklio sulygiavimui. Taaaip akivaizdi praktikos stoka, nes lygiai tokią pat klaidą padariau pernai vasarą, kai puikioje stebėjimo vietoje gaišau vasaros nakties laiką bandydamas rasti tą pačią žvaigždę ieškiklyje ir teleskope, užuot tai padaręs dienos šviesoje ir sulygiavęs juos, žiūrėdamas į kokį pastatą.

Laimei Jupiteris jau buvo pakilęs ir daugmaž aklo nukreipimo būdu pavyko pasigauti Jupiterį 32mm okuliaro regos lauko šone. To ir pakako susicentruoti vaizą ir sulygiuoti ieškiklį. Net nepradėjęs montuotės lygiavmo pagal žvaigždes, išsyk vietoje 32mm į diagonalę sustūmiau 6mm ir nustebau pamatęs Jupiterį 333x didinimu. Pagaliau mačiau ne tik pusiaujo juostas, bet ir tolimesnes bei galėjau įžiūrėti ir daugiau detalių - kaip tokiomis stebėjimo sąlygomis C8 rodė puikiai. Vėliau sulygiavęs montuotę pagal 2 žvaigždes aš suįžūlėjau galutinai ir po 6mm okuliaru pakišau 2x Barlow lešį. Vaizdas, savaime aišku, patamsėjo, tačiau beveik pavyko sufokusuoti vaizdą esant žvėriškam 666x didinimui. 8) Su senu teleskopu ir 200x buvo iššūkis.