Taigi „BELKIN F5D4074 PLC 200 Mbps Adapter (pack de 2)“ dėžėje yra du nedidelio maitinimo šaltinio dydžio blokeliai su „Ethernet“ jungtimis. O ant blokelių lipdukai su pasitikėjimo nekeliančiu perspėjančiu užrašu, nurodančiu, kad „Belkin“ kompanija nuolat tobulina savo gaminius, todėl reikia nepamiršti užsukti ir atnaujinti derintuvo aparatinę programinę įrangą. Kitais žodžiais tariant - „mes perspėjame, jog įrenginys gali veikti prastai ir mes bandysime kažkaip tai pataisyt“. :)
Dėžutėje taip pat yra trumpa instrukcija, CD diskas su vartotojo vadovu keletu kalbų ir pora „Taupyk“ stiliaus kabelių įrangai prijungti. „Taupyk“ stiliaus, nes drauge su 200 Mbps ryšio spartą žadančiais derintuvais pateikiami CAT3 kabeliai, kurie, šiaip jau, skirti 10 Mbps spartos tinklams.
„Powerline AV“ įrenginių suderinimas yra paprastas -- įkišti į elektros tinklo rozetę ir prijugnti laidus. VISKAS! Įrenginiai tiesiog susiranda vienas kitą. Kaip skelbia gamintojas (tiksliau platintojas, nes „Belkin“ pats nieko negamina, tik užsako pas OEM įrangos gamintojus) - įrenginiai gali veikti maždaug 300 m atstumu.
Norint, kad namų tinklo duomenys neišeitų už namų tinklo ribų - juos reikia užkoduoti. Tai, kaip suprantu iš instrukcijos, yra aktyvuojama vos prijungus įrenginius prie tinklo. Tačiau įprastinius slaptažodžius gamintojas rekomenduoja juos pakeisti - paspaudžiant mygtukus ant derintuvų viršaus. Paspaudus ir palaikius 10 sek. slaptažodis yra pakeičiamas į atsitiktinį. Tuomet paspaudus viename 1-3 sek., o paskui, per dvi minutes, antrame, nauji slaptažodžiai bus perduodi abiems įrenginiams.
Taigi, tai gražioji dalis. O realybėje kiek kitaip. Derintuvams susigaudyti vienas kitą - prireikė keleto minučių. Bet čia, kai jie buvo prijungti viename kambaryje. O prijungus vieną kambaryje, o kitą palepės laiptų aikštelėje esančioje „serverynėje“ - prireikė gero pusvalandžio, kol derintuvas pasigavo ryšį.
Be to, žadėtų 200 Mbps neliko nė kvapo. Apie tai akivaizdžiai byloja geltonai šviečiantis LED'as, rodantis mažesnę, nei 80 Mbps fizinio ryšio spartą. Būtent fizinio, nes realus duomenų perdavimas gali būti mažesnis. Taip nurodoma ir instrukcijoje. Iš tiesų, tai jis gerokai mažesnis - jei tikėti „Windows“ tinklo darbo ataskaita - ji neviršijo 25 Mbps. Žinoma, tai galėjo būti ir „Windows“ bei „Samba“ nesusikalbėjimas, tačiau serveris su „AMD Athlon 64 3200+“ procesoriumi turėtų gebėti perduoti ar priimti failus SMBFS protokolu sparčiau, nei 3,1 MB/s.
Tiesa, kol kas ryšio kokybe skųstis nėra galima. Nors ir nespartus - ryšys netrūkinėja. Deja, kol kas tiksliau pasakyti negalima, nes „serveris“ kol kas veikia tik tik tam, kad veikia. Realių tinklo paslaugų dar nespėta jam sukonfigūruoti. Realius tinklo darbo duomenis bus galima pasakyti po kokių keleto savaičių bandymų.
Kol kas galima teigti, jog šių įrenginių pirkimas pasiteisino, nes 20 Mbps ryšio spartos ilgainiui turėtų pakakti interneto paslaugoms perduoti, o vietiniai failai kartais gali ir palaukti.