Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

Article Index

Knygos ir programinė įranga

Jei su aparatine dalimi viskas, kaip ir aišku, tai su programine įranga bei skaitmeniniu turiniu gali kilti šiokių tokių keblumų. Programinė įranga keblumų nesukėlė, nes „Sony“ pateikiamos programinės įrangos net ir nebandžiau - vis viena šis elektronikos gigantas pateikia tik „Windows“ ir „Mac OS“ programų versijas. Tačiau yra labai nebloga alternatyvi atvirojo kodo programinė įranga, visiškai tenkinanti mano poreikius - „Calibre“. Šios programos pagalba galima tvarkyti savo skaitmeninę biblioteką, įkelti, atnaujinti ar ištrinti knygas iš įrenginio. Programa taip pat sudaro galimybę skaityti internetinių portalų naujienas savo elektroninėje knygoje. Ji surenka norimų portalų naujienas ir suformuoja elektroninį leidinį, kurį įkelia į skaitytuvą. Šie leidiniai gali būti periodiškai atnaujinami, žinoma, jei tik „Calibre“ programa bus palikta nuolat veikti.

Kiek didesnis keblumas, su kuriuo teko susidurti - tai knygų formatas, o tiksliau kalbos. Kaip ir reikėjo tikėtis, anglakalbiams gamintojams ir platintojams nė minties nekilo, kad skaitytojai galbūt norės skaityti ne vien anglų, t.y. lotynų abėcėle parašytas knygas. Kitaip tarians be papildomo šamaninimo - PRS-505 vietoje kirilicos rodys tik „kriakoziabus“ arba kvadratėlius. O juk viskas, ko reikėtų, tai tik „Unicode“ tipo šrifto, kurį reikia įrašyti į skaitytuvą. Laimei aukščiau minėtoje svetainėje pavyko rasti nuorodą į „Sony Reader“ rusifikavimo diskusijų puslapį, o ten nuorodą į labai parankią „PRS Customizer“ programą.

Jos pagalba galima pakeisti bendrą „PRS-505“ sąsajos kalbą arba tiesiog įdiegti daugiakalbius šriftus, ko man visiškai pakako. Taip pat ši programa leidžia kiek patobulinti įrenginio valdymą, nes įprastiniai puslapių vertimo mygtukai nėra labai patogioje vietoje.

Elektroninis turinys iš principo vertas atskiros temos, bet kol kas apsiribosiu atskiromis pastraipomis. „Sony“ šį įrenginį sukūrė siekdama įsitvirtinti elektroninės leidybos versle, t.y. pardavinėti elektronines knygas, o skaitytuvai tai tik priemonė elektroniniam knygynui išpopuliarinti. Laimei kitaip, nei „Amazon“, „Sony“ kompanija „Reader“ įrenginių neuždarė savo knygyno rėmuose ir vartotojai gali laisvai įsidėti savo mėgiamas knygas be „Sony“ pagalbos.

Elektroninės knygos, kaip ir muzikos ar vaizdo įrašai yra komercinis turinys, saugomas autorių teisių, todėl su jo gavimu gali kilti keblumų. Be to, keblumų gali sukelti skirtingi formatai, nes elektroninės leidybos pionierės nepanoro pasimokyti iš muzikos pramonės klaidų ir vėl bandė sėkmingai lipti ant tų pačių grėblių, pateikdamos uždarus ir tarpusavyje nesuderinamus knygų formatus, tinkančius tik tam ar kitam įrenginiui. Laimei šiuo klausimu „Sony“ nusprendė kiek pasidomėti savo kūrybos uždarų formatų (kas nors pamena „MiniDisc“, kuris turėjo padaryti revoliuciją?) likimu ir „Reader“ įrenginiuose numatė galimybę atverti TXT, PDF ir rinkoje jau paskelbtus specifinius viešus elektroninių knygų formatus. Taigi, turėdamas galimybę skaityti TXT ir matyti kirilicą - galiu nevaržomai naudotis lib.ru svetainės turiniu. 

Deja, Lietuvoje vaizdzlis nikoks. Toks vaizdas, kol užsienio leidėjai suka galvas, kaip pritraukti pirkėjus į elektroninius knygynus ir pateikti jiems savo turinį, Lietuvoje vis dar laukiama kažkokio stebuklo ir oficialūs elektroniai leidiniai lietuvių kalba yra beveik vien tik išimtys, o ne taisyklės. Kalba eina apie oficialiai platinamus normalius leidinus, o ne kažkieno pogrindyje šleivai nuskanuotas knygas, paveikslėliais sukištas į PDF arba iš leidyklos vidinio serverio nusikopijuotus failus.

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti