Blog'as
Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 3505
Senasis derlius jau beveik suvartotas. Anot vartojusiųjų - serbentų sultys buvo visai vykusios. Taigi prisirpus šiemetiniams ser bentams, pribrendo laikas naujai partijąi.
Po ilgos dienos, serbentai nurinkti, nuplauti, išspausti, supilti ir padėti šiltoje vietoje. Šalia vienos iš kelių mano "brangiausiųjų" - "serverynėje" :). Čia viesuomet šilta ir tai jau išsyk matosi.
Rytoj laukia dar pora kibirų uogų, kurios šiandien, hm... tiksliau jau vakar, paprasčiausiai nesulaukė savo ėilės. O po to vėl reikės palūkėti kokį pusmetį...
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5615
Kolega į darbą atsinešė „Prisma“ parduotuvėje nusipirktų labai įdomių saldanių pakelį. Pasirodo saldainiai būna ne tik šokoladiniai, vaisini ai, saldymedžio, bet ir amonio chlorido... Netikintys gali užmesti akį į nuotrauką foto galerijos „Bilekas“ skiltyje...
Nežinantiems, amonio chloridas, tai E510 maisto priedas, skirtas rūgštingumui reguliuoti, skoniui stiprinti. Priskiriama prie vengtinų maisto priedų.
O tai, kas greičiausiai čia turėjo būti, tai specifinis konditerijos gaminys - sūri lakrica. Akivaizdus nusivertimas iš užsienio kalbos, nesigilinant į kontekstą ar turinį. Jis, manau, puikiai lygiuojasi su tokiais perlais, kaip „staltiese takelis“ ar „pareigūnas daunas!“ („Grobuonis 2“).
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 16173
Pagaliau pavyko pabaigti dar vieną antrojo skyriaus dalį - „Prakeiksmas“. Ankstesnę dalį rasite čia, o patį pirmąjį skyrių - nuorodoje „Susiję“. Užbėgant įvykiams už akių, visas antrasis skyrius bus laisvos įvairių istorinių (realių ir nelabai) įvykių interpretacijos, užlenkiant jas į savo pusę. Taigi malonaus, skaitymo, nors tekstas ir nežada būti malonus, kaip ne kaip, o antrasis skyrius vadinasi - „Brendant kraujo upe“.
Prakeiksmas
Įšventinęs mokinius, Jėzus negaišo veltui laiko ir išsyk atnaujino piligrimystę, skelbdamas Tiesos žodį bei padėdamas visiems įsiklausiusiems. Deja, Kūrėjos skelbiamos tiesos apie pasaulio sandarą, nors ir supaprastintos bei pritemptos iki primityvios civilizacijos lygio, buvo priimtinos ne visų ausims. Dažnas tiesiog nesuprato Jėzaus lūpomis skelbiamų Kūrėjos tiesų.
(Jn 8) Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš pasitrauksiu, o jūs ieškosite manęs ir numirsite savo nuodėmėje. Kur aš einu, jūs negalite nueiti“.
Tada žydai ėmė klausinėti: „Nejaugi jis ketina nusižudyti, kad sako: 'Kur aš einu, jūs negalite nueiti'?“
Jėzus atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o aš – ne iš šio pasaulio. Dėl to aš jums sakiau, kad jūs numirsite savo nuodėmėse. Tikrai! Jeigu jūs netikėsite, kad Aš Esu, – jūs numirsite savo nuodėmėse“.
Tuomet jie paklausė: „Kas gi tu toks esi?“
Jėzus atsakė: „Kaip tik tas, ką aš jums sakau!Daugel turėčiau apie jus kalbėti ir smerkti, bet tiesakalbis yra mano Siuntėjas, ir aš skelbiu pasauliui, ką iš jo girdėjau“.
O buvo ir tokių, kuriuos Kūrėjos bandymai parengti žmones ateisiantiems su Gajos galiomis paprasčiausiai siutino. Tai jos nestebino – daugeliui tautų Kūrėjai neretai pasirodydavo pernelyg kitokie ir sunkiai suvokiami, nekalbant jau apie pasirodymą tikruoju pavidalu.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 5163
Turbūt retas, kuris ginčysis, jog autorinio turinio piratavimas yra didelė problema. Ir ne vien todėl, jog autorių teisių gynėjai nuolat skalija, jog begėdžiai piratai nuolat žlugdo autorius. Beje, reikia pastebėti, taip dažniausiai skalija būtent gynėjai, o ne autoriai ir taip jau kokius 100 metų... Taip, autorinio turinio piratavimas tikrai nėra XXI amžiaus problema. Šiai problemai (kalbu ne apie prieskonius ir brangenybes grobusių flibustjierų siautėjimą jūrose) tikrai daugiau, nei keli šimtai metų, tačiau tik paskutiniu metu šis reiškinys tapo gerokai daugiau, nei masiniu. Tai globalus reiškinys. Bet ne apie tai norėjau pablevyzgoti.
Kažkaip užsinorėjo pablevyzgoti arba pabėdavoti apie problemas, dėl kurių pirataujame. Vien jau todėl, jog visokio plauko gynėjai, garsiai bliaudami apie piratavimo bėdas, kažkaip pamiršta užsiminti apie priežastis, dėl kurių žmonės mieliau renkasi neoficialius turinio šaltinius. Ir tikrai ne visuomet tos priežastys yra susijusios, bent jau tiesiogiai, su tuo, kad oficialus turinys kainuoja.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 8724
Senajam „Samsung i780“ komunikatoriui (tuomet jie buvo taip vadinami) atėjo laikas į pensiją. Nors pats telefonas dar veikia, tačiau jis jau spėjo pasenti visomis prasmėmis. Taigi jis buvo pakeistas nauju nenauju išmaniuoju - „Samsung i9000“.
Drauge su gausiu funkcionalumu, „i9000“ pateikė ir, turbūt, visiems šiuolaikiniams išmaniesiems bendrą problemą - trumpą laiko tarpą, iki prireiks ieškoti elektros tinklo akumuliatoriui pakrauti. Realiai, aktyvavus mobilųjį internetą ir klausantis muzikos nedideliu garsumu, telefonas vargiai išgyvendavo vieną darbo dieną, t.y. 8 val. Tokia padėtis visiškai netenkino, net ir žinant, jog darbe pakrovėjas visuomet buvo po ranka. Taigi, vėl buvo nuspręsta kreiptis į skaitmeninio pasaulio gelbėtojus - kinus, ne kartą padėjusius sunkiu metu. Gautas rezultatas yra gana prieštaringas...
Read more: Storas telefonas - geras telefonas arba didelės talpos akumuliatorius
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Bacila
- Skaitytojų: 15958
Pasąmonės srautas nesibaigė, tik, deja, dabartiniu metu yra kur kas mažiau laisvo laiko jo dešifravimui ir perteikimui daugiau mažiau lietuvių kalba. Tad antrojo skyriaus pirmajai daliai (ar antrosios dalies pirmajam skyriui - čia kaip kam labiau patinka) prireikė gerokai daugiau laiko. Visgi naujasis mažasis direktorius dykaduoniaut, t.y. užsiimti kūrybine veikla, nelabai leidžia. Nepaisant to, pavyko išpešti šiek tiek laiko ir tęsti pradėtą apsakymą.
2 skyrius: Brendant kraujo upe
Mesijas
Skausmas nesiliovė jau keletą tūkstantmečių ir nors anapus ribos laiko tėkmė gerokai skyrėsi nuo įprastinio trimačio pasaulio, tačiau rodėsi, jog ji taip pat pakluso Ayaos prakeiksmui ir kiekvieną kartą nukentėjus Kūrėjo įsikūnijimui, tėkmė sulėtėdavo, sukeldama papildomas kančias. Tiesa tai, ką dabar jautė nemirtingasis – buvo tik lengvas dilgčiojimas, palyginus su ta akimirka, kai akinantis grynos energijos spindulys perplėšė pusiau Ninanos šventyklos bokštą. Tą pačią akimirką nemirtingajam pasirodė, jog jį kažkas sudraskė į tūkstančius gabalėlių, kiekvieną jų apipylė rūgštimi ir persmeigę adata, paliko juos skrusti ant žarijų. Jis taip pat galėjo prisiekti beveik fiziškai pajutęs, kaip skilo ir trupėjo jo sielos ginklo ašmenys. Ir nors tokios kančios negalėjo nužudyti nemirtingojo, antraip Ayaos prakeiksmas būtų netekęs prasmės, tačiau kiekvienas toks nuotykis iš pagrindų susilpnindavo nemirtingojo galias. Pastarąsias jis atgauti galėjo tik vieninteliu būdu – sugrįždamas prie savo tikrosios esybės. Ir nors nemirtingasis nelabai norėjo to daryti, tačiau puikiai suvokė, jog netrukus nelabai turės iš ko rinktis, ypač jei jį ištiks dar viena panaši nesėkmė.
Tūnodamas kažkur tarp šiapus ir anapus, jis suvokė, jog negalėjo sau leisti dar kartą prarasti Kūrėjos inkarnatės. Vien jau todėl, jog tokios nesėkmės sudrumsdavo įprastinę Gajos energijos tėkmę, o šių įvykių raibuliai neretai nuvilnydavo toli už pasaulio ribų. Ir nors Teros kalną pažadinęs dar nepabudusio jaunuolio šūvis nė iš tolo neprilygo jo rankoje nušvitusios Angelo Rankos blyksniams, kurių vienas yra suskaldęs ištisą planetą, tačiau net ir toks šnipštelėjimas galėjo nelikti nepastebėtas. Ypač, jei Naikintojų šnipai buvo jau buvo kur nors netoliese. Tiesa, pastarųjų godumas beveik garantavo, jog jie bent kelis tūkstantmečius neskubės atverti vartų į Antarį bei pranešti Namtar apie savo radinį, o godžiai sprogs šviežieną patys. Tačiau sutrupėję sielos ašmenys, kurių jis dar nė nesusirado ir kažkur jūros dugne palaidota Angelo ranka, visai nekėlė noro, rizikuoti susidurti akis į akį su tais pragaro išperomis. Net, jei tą pragarą kadaise jis pats ir buvo užkūręs, jis vis dar tebebuvo paskutinis iš Andajų, žinantis Naikintojų taip geidžiamas Uždraustųjų Žodžių paslaptis. Dėl jų tas, kurio vardas buvo uždraustas, visų Naikintojų buvo medžiojamas netgi labiau, nei Kūrėjai su jų gyvybės kupinais pasauliais, mat kiekvienas Naikintojas tikėjosi užvaldęs šias galias, mesti iššūkį Namtar ir Asag. O pastarieji su Andajų palikuoniu dargi turėjo ir asmeninių sąskaitų dėl jų bendro Ialdagorto žūties per Didįjį Vaymą.
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Tėvinė kategorija: Blog'as
- Skaitytojų: 6602
Ką daryti su uogomis, jei uogienės neverdi, o išmesti gaila. Atsakymas paprastas - reikia spausti sultis. O kada jas išgerti, tai čia jau kaip išeis. Na, praktika rodo, kad surūgusios sultys antrą kartą nesurūgs. Svarbiausia, kad jos surūgtų teisingai.
Tad pernai prisiminus vaikystę ir virtuvėje pupsėjusius senelio užraugtus stiklinius butelius, buvo nuspręsta atgaivinti šią tradiciją. Tuo labi au, jog atliko visas kibiras su trupučiu raudonųjų serbentų. Taigi uogos pakliuvo po presu, gautos sultys buvo atskiestos vandeniu ir jas pasaldinus, imta kantriai laukti. Po keleto perpylimų, surūgusios saldžios sultys ėmė panašėti į gėrimą. O po pusės metų keliauja į rūsį, kur dar pastovės mažiausiai pusmetį.
Dar keletas nuotraukų fotogalerijos buities skiltyje.
Subkategorijos
Bacila Įrašų kiekis: 90
Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. 
Demonas sergėtojas Įrašų kiekis: 14
Perskaičius vieną kitą dešimtį sci-fi bei fantasy stiliaus romanų ar peržiūrėjęs ne mažesnį skaičių šių žanrų filmų, palengva ėmė kilti įvairių minčių. Kiek pakontempliavęs, t.y. „pasvajojęs“ kokį pusmetį, nusprendžiau, jog būtų visai įdomu jas užrašyti. Tad nusprendžiau, jog laikas sėsti prie kompiuterio ir apibendrinti tas padrikas mintis elektroniniame popieriuje. Iš pradžių kažkaip susiklijavo koks puslapis ar kitas gana padriko teksto, kuris nebuvo panašus, nei į apsakymą, nei į romaną. Tai buvo tiesiog įvairių minčių ir idėjų kratinys. Tačiau kelis kartus paskaitęs tas mintis ir prisiminęs senesnius kontempliavimus, pastebėjau, jog tos padrikos mintys ėmė nesunkiai jungtis į daugiau mažiau sklandų tekstą.
Taigi jūsų jūsų teismui pateikiu pradžią šio minčių srauto, kurį pavadinau „Demonas Sergėtojas“ („Drasiaširdį“ su lietuvišku vertimu pamačiau tik po to, kai sugalvojau šį pavadinimą).