„Apple Mac“ kompiuteriai pamažu virsta buitinės elektronikos priedėliais
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4933
Tačiau šį kartą bus apie kitą naują „funkcionalumą“, susijusį su tuo pačiu „App Store“. Kompanija nusprendė, jog visos „App Store“ programos, skirtos „Mac“ kompiuteriams turi būti uždarytos į skaitmenines smėlio dėžės, iš kurių jos negalėtų išlįsti. Šių smėlio dėžių dydį, t.y. funkcijas ir kompiuterio išteklius, kuriais galėtų naudotis programos, nustatys „Apple“. Programos, šiukštu, negalės pačios kreiptis į aparatūros įrenginius, rašyti į failus už savo katalogo ribų, o net ir sukurti failai gali būti ištrinti „OS X“ sistemos, nusprendus, jog diske trūksta vietos. Visa tai, savaime aišku, yra mūsų, t.y. vartotojų labui. Juk kažkas ten sėdintis viršuje žino geriau, ko mums reikia, ir kaip mes turime naudoti savo įsigyta įrangą.
UEFI - gera technologija, kurią galima pritaikyti ir blogai (papildyta)
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 6518
Tačiau šioje rinkoje kartais susidaro specifinės sąlygos, kai prie technologijos kūrimo prisidedanti kompanija turi išskirtines rinkos sąlygas. Būtent taip nutiko su UEFI. UEFI, tai keleto dešimtmečių senumo BIOS sistemos pamainos antroji karta. Pirmoji - EFI, nesusilaukė didelio populiarumo, nes rinkoje dom inuojanti „Microsoft“ kompanija nusprendė netaikyti tuometinių „Windows XP“, „Vista“ ir „Windows 7“ sistemų naujos kartos kompiuterio sisteminėms programoms. Iš EFI, berods, gali būti įkraunamos tik 64 bitų sistemos versijos, tuo tarpu dar visai neseniai 32 bitų sistemos sudarė kone absoliučia daugumą.
Tačiau paskelbusi apie „Windows 8“ sistemos naujoves, „Microsoft“ paskelbė ir apie naujos kartos kompiuterių įkrovos sistemą - UEFI. Dar daugiau, UEFI pateikiama saugios kompiuterio įkrovos funkcija yra vienas iš „Windows 8“ įrangos sertifikavimo reikalavimų. Tačiau „saugios kompiuterio įkrovos“ funkcijos pavadinimas slepia kur kas daugiau ir šis funkcionalumas gal tapti labai aktualiu ne vien „Winodows 8“ vartotojams. Tiesa sakant, ne „Windows 8“ vartotojams (įskaitant ir senesnių „Windows“ sistemų vartotojus) UEFI suderinamumas gali sukelti daug galvos skausmo!
Kūdiname naujausią „Ubuntu 11.10“ (papildyta)
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 4991
Prieš kelias dienas „Canonical“ išleido naujausią „Ubuntu“ sistemos versiją „Ubuntu 11.10“ („Oneiric Ocelot“). Lyginant su pavasarį išleista 11.04 versija, 11.10 versijoje yra nemažai naujovių. Visas jas galima rasti naujos sistemos ataskaitoje. Iš svarbesniųjų, galima paminėti naują „Gnome 3.2“ vartotojo aplinką, iki 3.x versijos atnaujintą branduolį, nauja programinės įrangos valdymo sistema „Software Center“. „Ubuntu 11.10“ taip pat yra pritaikyta keletui ARM architektūros planšetinių kompiuterių.
Tačiau drauge su visomis šiomis naujovėmis atėjo ir toks nemalonus dalykas, kaip išaugęs kompiuterio išteklių poreikis. Ant senojo nešiojamojo kompiuterio su 1 GB RAM „Ubuntu 11.10“ pasileidžia pakankamai greitai, tačiau vos įkrovus „Firefox“ diskas imamas „drožti“ labiau, nei norėtūsi. O kitaip ir būt negali, nes beveik visas RAM jau yra išnaudotas ir sistema netgi yra pradėjusi lyst į SWAP (daugiau, nei 100MB). Tačiau panorus visa tai sutvarkyti, iškyla kita problema. Stengdamasi supaprastinti „Ubuntu“ sistemą, „Canonical“ ėmė žengti „Microsoft“ bei „Apple“ pramintais keliais. Deja, negaliu pasakyti, jog kompanija visuomet nusprendė perimti, tai ką anos dvi padarė geriausiai. „Canonical“ tiesiog subukino „Ubuntu“, uoliai paslėpdama visas gilaus derinimo galimybes! O tai jau, atsiprašau, nebe „Linux“ būdas, kur viską galima pasiderinti taip, kaip reikia MAN, o ne, kaip sugalvojo gamintojas. Taigi, keletas patarimų, kaip prisitaikyti „Ubuntu“ sau bei atsikovoti kelis šimtus MB RAM!
Dėmesio! Žemiau pateiktos instrukcijos išjungia šiek tiek per daug, todėl nustos veikti programų paieškos meniu! Spragtelėjus „Ubuntu“ meniu piktogramą, atvertas paleidimo laukas tampa neveiksnus, nes sistema nebeieško nurodytos programos pagal pavadinimo dalį. Spėju, kad tai darė „Zeitgeist“, tačiau kol kas neturiu, kaip patikrinti, nes nešiojamajame nafig išnešiau „Unity“ ir susidėjau „Xubuntu“ ("apt-get instal xubuntu-desktop") ir naudoju XFCE. Vėliau prie progos staliniame kompiuteryje vėl kūdinsiu ir patikrinsiu, ko nereikia išmesti.
Demonas sergėtojas - Keistas radinys
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3712
Keistas radinys
Slinko dienos, jas keitė savaitės, o pastarąsias – mėnesiai. Atlantų pirkliai toliau sėkmingai tęsė savo ekspedicijas sarmatų bei vikingų žemėse – plukdydami naujas ginklų bei kitų prekių siuntas į Šiaurės kraštus ir parsiveždami pilnus triumus midaus, elektrono ar šiaurės žvėrių kailių. Tačiau kiekvieną kartą sugrįžtant namo, Mestorui tekdavo palikti laivą ir išlipti kuriame nors uoste prie Heraklio Stulpų ar, geriausiu atveju, pas Sikulus ar Sikanus. Tremtis, kuriai Magų Gildija pasmerkė Mestorą, buvo ne šiaip žodinis draudimas sugrįžti namo.
Pirkėjas - debilas, bent jau mes taip manome...
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3384

Būtent tokias mintis kelia štai tokia reklaminė akcija, kuri akivaizdžiai teigia pirkėjui: esi idiotas ir savarankiškai negali išsirinkti prekės, taigi nurodyk kiek turi pinigų ir mes tau pasakysime, ko tau reikia. Pamatęs šią reklaminę užsklandą, išsyk prisiminiau didįjį kombinatorių Ostapą Benderį, kuris Kisai teigė:
- Kisa, kam tau pini gai? Tu vis viena fantazijos neturi..
Nežinau, kaip jums, tačiau man kažkaip kuo toliau, tuo labiau darosi panašu, kad visas kompiuterijos pasaulis yra bukinamas, tuo pačiu raginant vartotojus kuo mažiau galvoti patiems. O paskui tokie vartotojai yra apturimi taip, kaip paslaugų tiekėjui atrodo geriau.
Demonas sergėtojas. Trečiasis ir ketvirtasis skyriai
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 8937
Taigi, smagaus, tikiuosi, skaitymo...
Atlantidos tremtinys
Audringoje Šiaurės platumų jūroje ant bangų suposi keistas laivas, kurio laivagalį gaubė balzganas melsvas švytėjimas. Nors laivo burės buvo visiškai suskleistos, tačiau kažkokia nematoma jėga palengva ginė jį prieš vėją, kranto link. Uždaras laivo denis buvo visiškai tuščias ir jei ne prie vairaračio stovintis vienišas vairininkas – galima būtų pamanyti, jog tai laivas vaiduoklis. Tačiau tas pats vaiduokliškas švytėjimas, sklindantis nuo virš kompaso kybančio rutulio, aiškiai rodė laivo kilmę. Šis laivas į šiaurės platumas atplaukė iš tolimos pietų šalies, globojamos šviesos deivės. Atlantus gerbė ir jų prisibijojo vis kaimynai – helėnai, asirai, chaldėjai, persai, tačiau čia, Šiaurėje jų galios nebuvo žinomos ir Atlaso palikuonys autoriteto neturėjo. Čia jau atlantams teko skaitytis su gal kiek primityviomis, tačiau karingomis, išdidžiomis ir garbingomis vikingų bei sarmatų tautomis. Magijos užnugarį turėję atlantų kariai jiems nepadarė jokio įspūdžio, tad atlantams beliko tik džiaugtis, kad šie blyškiaveidžiai gyveno už keleto tūkstančių lygų, jų laivyba daugiausia apsiribojo vietinių jūrų teritorijomis, o pačios gentys nebuvo vieningos bei nerodė didelio noro agresyviai plėsti savo įtakos sferas. Tolimi Šiaurės kraštai atlantus viliojo ne vien elektrono, garbinto ir puošeivų, ir magų, gausa. Sarmatai ir vikingai turėjo gerų kailių ir virė puikius gėrimus, o mainais už juos mielai imdavo geležinius ir ypač plieninius ginklus ar kitus gaminius, neįkandamus kitoms tautoms, nepasiekusioms atlantų aukštumų. Tad ir šis laivas buvo gausiai prikrautas tokių turtų.