Nauja „OpenSuse“ pasirengusi šuoliui
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3537
Šiandien į rinką turėtų iššokti nauja „openSUSE“ versija - „openSUSE Leap 42.1“. Nuo paskutinės „openSUSE“ versijos praėjo metai ir per tą laiką SUSE autoriai smarkiai pakeitė tai, kaip bus kuriama, prižiūrima ir plainama „openSUSE“ sistema.
„openSUSE Leap“ naudos tą patį sistemos branduolį, kaip ir komercinė „SUSE Linux Enterprise“, todėl norintys stabilios darbinės sistemos, galės nesibaimindami rinktis „openSUSE Leap“. Siekdami pabrėžti pokyčius sistemoje, autoriai taip pat iš esmės pakeitė „openSUSE“ versijavimą ir pirmoji „Leap“ versija bus - 42.1. Autoriai nė nemėgina slėpti, jog skaičiai „4“ ir „2“ buvo pasirinkti atsitiktiniai, tai užuomina į atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę pasaulį ir viską apskritai ir kultinio fantastinio romano „Kelionės autostopu po galaktiką vadovas.
O jei kalbant rimtai, tai naujoje „openSUSE Leap“ sistemoje bus galima rasti naujas „KDE 5“, „GNOME 3.16“, „LibreOffice 5“ paketų versijas. Nebuvo pamirštas ir operacinės sistemos branduolys, kuris buvo atnaujintas iki 4.1 versijos. O norintiems pačių naujausių programinės įrangos paketų , galima pasiūlyti nuolat atnaujinamą „openSUSE Tumbleweed“ versiją.
Nors openSUSE nesinaudoju jau daugiau, nei 5 metai, tačiau asmeninė patirtis su šia sistema buvo tikrai nebloga, ypač žiūrint pradedančiojo vartotojo pozici jų. To meto „Ubuntu“ dar buvo gan „žalia“. Tiesa, vienas dalykas man visgi užkliuvo ir galiausiai tapo priežastimi, kodėl „openSUSE“ neprigijo mano kompiuteryje.
Šia priežastimi tapo išskirtinė „openSUSE“ konfigūravimo priemonė - „YaST“. Kiekvieną kartą paleidžiant, ji keletą minučių generuodavo /etc konfigūraciją iš vidinių konfigūracijos failų, saugomų kažkur /var. Tai ne tik trukdavo ilgiau, nei deretų. Toks automatinis sistemos konfigūracijos generavimas sukeldavo keblumų, kai prireikdavo taisyti /etc katalogo konfigūracijos failus tiesiogiai, nes reikiamų nuostatų „YaST“ nebuvo numatyta. Po kiekvieno „YaST“ paleidimo, konfigūraciją tekdavo surašyt iš naujo, nes „YaST“ nesugebėdavo nusiskaityti aktyvios konfigūracijos ir ją sujungti su vidine konfigūracijos duomenų baze. Tikėtina, jog per pastaruosius metus tokios problemos jau buvo išspręstos ir nesusipratimų turėtų kilti mažiau. Vis dar ieškantiems jiems tinkamos „Linux“ sistemos, tikrai rekomenduoju išbandyti „openSUSE“. Mano pasirinkimas jau keletą metų iš eilės apsistojo ties „Ubuntu“ pagrindu sukurtomis sistemomis.
Vėl įstrigę virtualiame pasaulyje - .hack
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3286
Tsukasa - TsukasaTrys TV serialai ir keletas OVA'ų paliko dvejopą įspūdį. Iš vienos pusės kiek užkliuvo gan primityvokas žmogaus sąmonės ir kompiuterio sąsajos perteikimas „.hack“ pasaulyje. Žmogaus sąmonės perkėlimas į virtualią erdvę, tiesiog pasitelkus paprastą virtualios realybės šalmą neskamba įtikinamai. Dar daugiau prieštaravimų sukelia kažin kokiu būdu išlaikomas ryšys tarp ligoninėje komos būsenoje gulinčio kūno ir virtualioje erdvėje likusio personažo.
Dot hack - Dot hackTrečias mėnuo su kinišku telefonu - skrydis normalus
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3572
Praėjo daugiau, nei du mėnesiai nuo tada, kai Padebesių šalies inžinierių kūrinys pasiekė Lietuvą. Pripažinsiu, pradžioje buvau ganėtinai skeptiškas ir galvojau, kaip čia reikės parduoti tą telefoną, jei jis man nepritaps. Dabar taip jau nebegalvoju.
Jei trumpai, tai esu patenkintas savo pirkiniu. Sakyčiau galima drasiai duoti 8, o gal net ir visus 9 balus iš 10 galimų, ypač įvertinus telefono kainą. Ir kai jau prireiks keisti telefoną, o nepanašu, kad tai bus greitai, tai kitas gaminys greičiausiai vėl bus koks nors kiniškos kūrybos pavyzdys.
Nusipirkom bė^H^H namą arba „kaip informatikas namą statė - 3“: šildomės
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 10122
Apie šildymo sistemos pasirinkimą jau buvau užsiminęs statybos memuarų apie sienas ir stogą dalyje. Dabar šiuos nuotykius prisiminsiu kiek detaliau. Taigi pirmiausia reikėjo apsispręsti kaip ir kuo šildysiu savo naujuosius namus.
Dujinis šildymas atkrito natūraliai - mūsų gatvėje nėra dujų įvado. Kai pirmieji gyventojai norėjo dujų, tai Lietuvos Dujos arogantiškai pateikė sąskaitą su daug nulių po reikšminio skaičiaus. Atseit jums reikia, jūs ir mokėkite. Kaimynai spjovė ir pasirinko kietą kurą. Pernai metais jau pačios Lietuvos Dujos visiems už durų kaišiojo savo pasiūlymus, kur už vos, berods, 3,5 tūkst. litų plius vamzdyno vedimas iki namo po maždaug 100 Lt už metrą, siūlė dujofikuotis. Visi, įskaitant ir mane, pagūžčiojo pečiais ir padėjo tuos laiškus į vietą - prakuroms. :D
Skysto kuro katilinė, tuo metu naftos kainoms mušant rekordus, buvo atmesta be didesnių svarstymų. Taigi liko kietas kuras, įvairaus tipo šilumos siurbliai (oras-oras, žemė-oras) ir saulės energetika bei įvairios šių šildymo sistemų kombinacijos. Jei apibūdinti savo pasirinkimą trumpai, tai reikėjo greitai, gerai ir su minimaliomis pirminėmis išlaidomis. Šiuos reikalavimus atitiko tik kieto kuro katilinė, naudojanti malkas.
O jei išsamiau, tai šildytis tik Saulės energija Lietuvoje nėra realu. Kad ir kaip to norėtūsi, tačiau pakankami nemokamos šilumos kiekiai yra prieinami tik gana ribotą laiko tarpą per metus ir kaip tik tuo metu, kai tos šilumos mažiausiai reikia, nekalbant jau apie tai, kad naktį Saulė nešviečia.
„EM Drive“: mes nesuprantam kaip, bet atrodo jis veikia!
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 3092
„EM Drive“ laboratorijoje (c) Hacked - „EM Drive“ laboratorijojeTačiau taip pasielgė ne visi. Roger Shawyer informacija pirmiausiai susidomėjo kinai, o pernai metais jo darbus vakuumo kameroje atkartojo NASA tyrinėtojų komanda. Nors tai ir nebuvo oficialių NASA tyrinėjimų programos dalimi, tačiau atrodo, jog JAV kosmoso agentūros susidomėjimas ir pozityvus pranešimas pernai metais vykusiame kosminių technologijų forume, paskatino rimčiau žiūrėti į „EM Drive“ fenomeną.
Kaip rašo „Wired“ ir „Examiner.com“, vakar Orlando Amerikos aeronautikos ir astronautikos institute vykusiame Traukos ir energijos forume („Propulsion and Energy Forum“) Vokietijos Drezdeno technikos univer siteto Kosminių sistemų katedros profesorius Martinas Tajmaras skaitė pranešimą, kuriame aptarė „EM Drive“ įrenginio tyrimo rezultatus. Daugiau nei 15 metų su įvairiomis joninių ir kitų elektros pagrindų veikiančių kosminių variklių technologijomis dirbantis mokslininkas patvirtino tą patį, kaip ir kinai bei NASA - „EM Drive“ sukuria trauką, kurios veikimo principo mes kol kas paaiškinti nesugebam. Kaip ir ankstesnių bandymų atvejų užfiksuota trauka nebuvo didelė, tačiau tokios eilės traukos jau turėtų pakakti daugelį palydovų išlaikyti savo orbitose.
Tiesa , M. Tajmaras akivaizdžiai nebenenori vaikytis sensacijų ir tiesiog vadovaujasi sveikai skeptišku mokslininko požiūriu, ką atspindi ir ataskaitos pavadinimas - „Tiesioginiai „EM Drive“ traukos matavimai ir galimų pašalinių poveikių įvertinimas („Direct Thrust Measurements of an EmDrive and Evaluation of Possible Side-Effects“). Pašaliniais poveikiais mokslininkas įvardija elektrinius ir magnetinius laukus, galinčius įtakoti matavimų paklaidas ar apskritai neteisingus rodmenis. Kaip nurodoma „Wired“, ši ataskaita, kurios iki konferencijos mokslininkas nenorėjo platinti viešai, yra tik „EM Drive“ tyrimo pradžia ir jis ketina tęsti tyrimus. PAPILDYTA: M. Tajmaras jau buvo „nusvilęs“ su skubotais gravitacinio lauko eksperimentų rezultatais, kurie jam jau buvo priklijavę egzotiškų variklių ieškotojo etiketę.
Tai bene pirmas kartas, kai „EM Drive“ fenomeną oficialiai ėmėsi tirti specializuota ir gerą reputaciją turinti mokslinė laboratorija. Belieka tikėtis, kad tai iš tiesų yra naujas atradimas, o ne iki šiol nepastebėta matavimų klaida, nusiųsianti „EM Drive“ į pseudomokslo „išradimų“ šiukšlyną.
Toliau remiam stagnuojančią Kinijos ekonomiką - pirminė Jiayu S3 apžvalga
- Informacija
- Parašė Elvinas
- Skaitytojų: 6657
User Rating: 5 / 5
Nuvarytus arklius nušauna, o nusenusius mobilius - išmeta ar bent jau numeta į stalčių, nes kitaip, nei senų kompiuterių, kurie paprastai tampa serveriais, jų panaudot nelabai išeina. Nepaisant baterijos (kurios dėl šleivo dangtelio po pusmečio teko atsisakyti) ir operacinės sistemos atnaujinimų, turimas „Samsung Galaxy S“ paseno morališkai ir techniškai. Iki šiol pakenčiamai sparčiai veikusi „Dolphin“ dabar ne tai, kad užstabdo minutei, kitai, bet ir apskritai užsidaro, o originali telefono baterija išsenka vos tik ėmus ją aktyviau naudoti, t.y. įjungti mobilų internetą (apie GPS jau nekalbu). Taigi trečius metus mano tąsytam „Galaxy S“ tai pat atėjo laikas į pensiją, kaip ir prieš jį buvusiam „Samsung i780“.
Pakaitalo ieškojau ilgai ir, reikia pripažinti, nesėkmingai. Taip telefoną nusipirkau, tačiau ne visai tokį kokio norėjau. Norėjau „Lenovo P780“, tačiau Europoje neradau, kas parduotų europinę šio modelio versiją, su galimybe atsiskaityti per „PayPal“ ir už protingą kainą. Taigi vėl teko imti dairytis į kiniškos technikos stebuklus.
Pradžiai buvo svarstytas THL 5000 (skaičius atitinka baterijos talpą!), tačiau po apžvalgų paskaitymo, nusprendžiau nustumti šalin praėjusios 65xx kartos „Mediatek“ procesorius ir žiūrėti į 67xx kartą. Be to, THL 5000 buvo gamintas remiantis principu - su geru varikliu ir plyta gali skristi, t.y. kam optimizuoti aparatinę ir programinę dalį, jei galima tiesiog šleptelėt milžinišką bateriją. Rinktis teko iš „Mediatek“ gaminiu, nes, deja, retas kiniškas telefonas turi „Qualcomm“ procesorius, mat jie brangesni.
Tarp kitų kandidatų buvo „Xiaomi Mi3“ (puikus dizainas ir parametrai, tačiau nėra SD kortelės), THL 2015 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Elephone“ P5000 (tos pačios priežastys, kaip ir THL 5000, be to nėra pakietinto stiklo), P6000 (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), P3000S (kai teko spręsti spausti „Buy“ ar ne - nebuvo ES parduotuvėse), „Kingzone K1S“ (gražus dizainas, tačiau baterijos talpa neatitinka realybės, o telefono apetitas didelis). Kitų variantų jau ir nebepamenu. Dauguma gamintojų buvo atmesti po pirmųjų apžvalgų paskaitymo ir apsilankymo gamintojo svetainėje.