Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive
 

FUDFUD - FUD
„Microsoft“ kompanija praeityje jau ne kartą yra pagarsėjusi ne itin skaidri ar sąžininga konkurencija bei reklaminėmis kampanijomis. Norėdama pateikti savo gaminių privalumus, „Microsoft“ dažnai pateikia iš konteksto ištrauktus faktus apie konkuruojančius gaminius arba lygina skirtingų klasių sistemas. Kompanija taip pat nevengia viešai platinti tokius faktus siekdama sukelti nepasitikėjimo konkurentų gaminiais efektą - FUD („Fear Uncertainty  Doubt“). Dar blogiau, tokia kampanija gali pakirsti pasitikėjimą internetine enciklopedija „Wikipedia“.

Iki šiol kompanija dažniausiai užsipuldavo „Linux“ operacinę sistemą ir, dalinai, „OpenOffice.org“ biuro programų rinkinį. Tačiau pastaruoju metu atsirado naujas potencialiai pavojingas konkurentas - ODF dokumentų formatas.

Truputis istorijos. Kam neįdomu - praleiskite šias pastraipas. Rinkoje karaliaujantis „Microsoft Office“ iki šiol savo dokumentus saugojo uždaru formatu, kurio tikslias specifikacijas žinojo tik „Microsoft“. Taip kompanija apsisaugodavo nuo konkurencijos, nes konkuruojantys biuro programų rinkiniai negalėjo tinkamai atverti ir išsaugoti DOC, XLS ir kitų failų. Ta pati problema kildavo ir „Microsoft Office“ vartotojams, gavusiems „StarOffice“ ar jau neegzistuojančio „WordPerfect“ failą.

Tačiau laikui bėgant iškilo keletas problemų. Pirma, naujesnės „Microsoft Office“ versijos naudojo naujesnį formatą, kurio negalėjo atversti senesnės programos rinkinio versijos,todėl vartotojai buvo verčiami pirkti naujas „Microsoft Office“ programas. O antra, rimtesnė, problema buvo ta, kad naujesnės programos versijos kartais nesugebėdavo ne tai, kad tinkamai, bet apskritai atverti senosiomis versijomis išsaugotų dokumentų. Verslo ir viešojo sektoriaus įmonės susigriebė, kad jos gali prarasti archyvuose saugomus duomenis, nes laikui bėgant paprasčiausiai nebeturės kuo jų atverti. Didžiojoje Britanijoje berods nacionalinė biblioteka paskytė keletą milijonų svarų sterlingų vien tam, kad įdiegtų virtualias mašinas su senomis „Windows“ ir „Microsoft Office“ verijomis ir galėtų atverti senus dokumentus bei pakeisti jų formatą. 

Taigi rinkoje esančios kompanijos, su IBM ir „Sun Microsystems“ (dabar priklauso „Oracle“), nusprendė, kad reikia sukurti vieningą ir atvirą duomenų formatą, kuriuo laisvai alėtų naudotis visi. Taip būtų supaprastintas apsikeitimas duomenimis tarp sistemų. Nereikia stebėtis, kad prie šios iniciatyvos „Microsoft“ nusprendė nesijungti. Kompanija ėmėsi kuri savą „atvirą“ formatą, kurį iš pradžių norėjo leisti naudoti kitiems už pinigus, tačiau vėliau buvo priversta atverti. Tai nutiko po to, kai „Open Document Alliance“ pavyko gauti ne tik ISO organizacijos ODF, kaip tarptautinio standarto patvirtinimą, bet ir Europos Sąjungos, bei kitų valstybių palaikymą. Vyriausybės pareikalavo, kad viešieji duomenys būtų saugomi atviruoju formatu, taip apsaugant juos nuo prisirišimo prie kokios nors programinės įrangos. „Microsoft“ neliko nieko kita, kaip skubiai atverti OOXML foramtą ir jį standartizuoti. Standartizavimo procesas, reikia pastebėti, neapsėjo be skandalų, leidžiančių įtarti lobizmą ar net papirkinėjimą. Kompanija buvo priversta savo „Microsoft Office“ padaryti suderinamu su ODF. Tačiau ji tai irgi padrė taip, kad nuo to būtų blogiau ODF ir jį naudojantiems vartotojams.

Taigi, dabar „Microsoft“ vėl įtariama sukčiavimu. Kaip skelbia „Groklaw“ puslapis, uoliai nušviečiantis „Microsoft“ ir kitų kompanijų žygius prieš atvirąjį kodą bei viešuosius standartus, „Microsoft“ pradėjo naują kampaniją, paremtą ODF formato juodinimu. Tam kompanija savo argumentams parenka tikrovės neaatitinkančius (kurie gal būt buvo teisingi anksčiau) faktus. Kaip pastebi „Groklaw“, pastarųjų ypač pagausėjo, kompanijai pradėjus mokėti už internetinių straipsnių apie ODF ir OOXML kokybės „padidinimui“.

Sav argumentams kompanija pasitelkia nors ir neoficialų, tačiau nemažai daliai vartotojų pasitikėjimą keliančios „Wikipedia“ svetainės straipsnių citatas. Ir kaip tik (stebuklas!) tuo metu šiuos straipsnius kažkas pataiso taip, kad juose pateikiami argumentai yra „Microsoft“ naudai. Kompanija taip pat savireklamai naudoja savo naujają „Bing“ paieškos sistemą, kuri vartotojus dominančiais klausimais taip pat išrenka „Wikipedia“ citatas, pateikdamas, jas kaip šaltinį. Tačiau paspaudis šaltinio nuorodą vartotojas nukreipiamas ne į „Wikipedia“, o „Microsoft“ „Wikipedia“ puslapio kopiją, kuri ir pateikiama, kaip šaltinis. Labai patogu... 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti