„Google“ kompanija interneto bendruomenei pateikė dar vieną internetinę paslaugą - viešas DNS paslaugas. DNS sistema iš principo sudaro interneto, tokio, kokį mes visi pažįstame, pagrindą. DNS, tai hierarchinė vardų struktūra, leidžianti pasiekti norimas interneto paslaugas lengvai įsimenamu vardiniu adresu. Be to, tai leidžia vienam ir tam pačiam serveriui teikti skirtingas interneto paslaugas, pasiekiamas skirtingais vardais. 

DNS paslaugas teikia kiekvienas interneto paslaugų teikėjas, tačiau kartais šios paslaugos yra neadekvačios. Neretai lėtai veikiantis DNS serveris tampa lėto naršymo internete kaltininku. Be to, tarp užsienio interneto paslaugų teikėjų pradėjo plisti blogas įprotis peradresuoti neegzistuojančių adresų užklausas į savo reklaminį puslapį. Kitaip tariant, blogai surinkęs adresą vartotojas negaus klaidos pranešimo, pranešančio, kad norimas adresas neegzistuoja. Vietoje to, jis bus nukreiptas į reklaminį puslapį.


Mūsų šalies vartotojams tai gal nėra taip aktualu, kaip JAV ar kitų šalių vartotojams, tačiau viešos DNS paslaugos gali praversti ir mūsų vartotojams, nors jos greičiausiai veiks lėčiau, nei Lietuvoje esančio normaliai veikiančio DNS serverio teikiamos paslaugos. Viskas ką vartotojui reikia padaryti - pakeisti savo kompiuterio operacinės sistemos DNS serverius į 8.8.8.8 ir 8.8.4.4 IP adresus. Į šiuos serverius vartotojo kompiuteris siųs DNS užklausas, kuriomis bandys surasti vardinių adresų IP atitikmenis.

Reikia pastebėti, jog tai nėra vienintelės viešos DNS paslaugos. Tokias teikia ir OpenDNS.com svetainė, pabrėždama šių paslaugų suteikiamą saugumą. Reikalas tas, jog „OpenDNS“ filtruoja DNS užklausas ir vartotojų neprileidžia prie potencialiai pvojingų svetainių, platinančių kenkėjiškas programas ar užsiimančias sukčiavimu. Nemokamai užsiregistravus „OpenDNS“ puslapyje - galima susikurti savo filtravimo sistemą ir uždrausti arba leisti norimas puslapių kategorijas, įskaitant ir seksualinio ar smurtinio pobūdžio puslapius. „OpenDNS“ gali tapti labai paprasta ir pakankamai efektyvia priemone, apribojant puslapius, kuriuose naršo nepilnamečiai internautai mokyklose ar namie.

Priešingai, nei „OpenDNS.com“, „Google“ pabrėžia, jog ji nesiims peradresavimo ir sutelks dėmesį į paslaugos veikimo spartą. Tačiau kompanija žada rūpintis savo DNS paslaugų saugumu ir neleis „užteršti“ savo DNS serverių netikrais įrašais, kartais nukreipiančių vartotojus visai ne į tuos serverius, kuriuos norėjo pasiekti vartotojai.   

Tokios paslaugos, tai dar vienas kompanijos žingsnis tyliai ir gražiai gauti susirinkti papildomus statistinius duomenis apie internautų pomėgius pasauliniame tinkle. Kompanijai liks tik susieti vartotojo IP, DNS užklausas su jau turimais „Google“ abonentų duomenimis. Teikdamas DNS paslaugas „Google“  sugebės rinkti duomenis apie vartotoją, netgi tuomet, jei jis nesinaudoja jokiomis kitomis kompanijos paslaugomis, jei tik ji bus susiejusi vartotoją su DNS užklausų IP. Be to, iš principo kompanija galės netgi sužinoti kokiomis programomis naudojasi vartotojas, nes kai kurios programos siunčia specifines DNS užklausas į specifinius serverius, pavyzdžiui, internetinis žaidimas nuolat kreipiasi į gerai žinomą žaidimų serverį.