Blog'as

Asmeniniai tinklaraščiai, kuriuose rašoma tai, kas užeina ant seilės ir nebūtinai susiję su IT.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Ką daryti su uogomis, jei uogienės neverdi, o išmesti gaila. Atsakymas paprastas - reikia spausti sultis. O kada jas išgerti, tai čia jau kaip išeis. Na, praktika rodo, kad surūgusios sultys antrą kartą nesurūgs. Svarbiausia, kad jos surūgtų teisingai.

Tad pernai prisiminus vaikystę ir virtuvėje pupsėjusius senelio užraugtus stiklinius butelius, buvo nuspręsta atgaivinti šią tradiciją. Tuo labiau, jog atliko visas kibiras su trupučiu raudonųjų serbentų. Taigi uogos pakliuvo po presu, gautos sultys buvo atskiestos vandeniu ir jas pasaldinus, imta kantriai laukti. Po keleto perpylimų, surūgusios saldžios sultys ėmė panašėti į gėrimą. O po pusės metų keliauja į rūsį, kur dar pastovės mažiausiai pusmetį.

Dar keletas nuotraukų fotogalerijos buities skiltyje.

User Rating: 1 / 5

Star ActiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Karcher SE 6.100Karcher SE 6.100
Mažajam sparčiai augant ir vis aiškiau demonstruojant norą judėti kur kas toliau, nei pagalvėmis ir sofos atramomis atitvertas pusės kvadratinio metro plotas ant sofos, buvo susimąstyta apie bendrąją buto tvarką. Nepaisant mano brangiausios užsispyrusių pastangų kovoti su dulkėmis, po savaitės jos vis viena tumulais vartosi pakampėse. Dar daugiau, prasiurbus kambarius su senuku Philips dulkių siurbliu (kuris šiaip nebuvo pats pigiausias), susidaro įspūdis, jog jis daugiau dulkių išpučia, nei susiurbia. Bent jau po kambarių siurbimo, ore tvyro sausas graužiantis dulkių tvaikas.

Taigi po gan ilgų apmąstymų buvo nuspręsta pabandyti atnaujinti kovos su dulkėmis priemones ir įsigyti plaunantį dulkių siurblį anksčiau, nei jas iš pakampių ims traukti tuoj imsiantis šliaužioti „siurblys“. O jei jau naujinti, tai naujinti rimtai ir rinktis „plaunantį“ dulkių siurblį, kuris visą šlamštą filtruotų į vandenį ir neišleistų atgal. Savaitę paskaičius įvairiausius forumus, buvo išsirinktas mėlynasis dalekas (nors pasak mano brangiausios, tai R2D2) - „Thomas Bravo 20s“, tačiau nuvažiavus į parduotuvę (jau berods trečią kartą) viskas vėl apsivertė. Bet apie viską iš eilės...

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas SergėtojasDemonas Sergėtojas - Demonas Sergėtojas
Na šį sykį tai jau tikrai turėtų būti priešpaskutinis pirmosios apsakymo dalies skyrius. Tiesiog, kaip apetitas atsiranda bevalgant, taip ir mintys kyla, jas rašant. Todėl rašant buvo išsiplėsta kiek daugiau, nei tilptų į vieną skyrių. Šeštajame skyriuje išvengęs būti palaidotas gyvas, Mestoras pagaliau sugrįš namo, tačiau kaip jį sutiks gimtoji Atlantida?

Kita dalis

Sielos akmenys

Senųjų ginklas, regis, iš tiesų spartino sielų susiliejimą – jaunuolis akiaizdžiai tobulino savo Chaoso galių valdymo įgūdžius. Ir nepaisant to, kad iki nemirtingojo gebėjimų jam buvo toli, kaip iki pėsčiomis iki Antario, netgi sąmoningai nevaldydamas dalies savo gebėjimų, jaunuolis akivaizdžiai buvo visa galva aukštesnis už daugumą geriausių atlantų Magijos Gildijos meistrų. Žinoma, tik savoje destruktyviosios magijos srityje. Kita vertus, dėl tos pačios pažangos nemirtingasis šiek tiek nerimavo, jog jo įsikūnijimas beveik visuomet segėjo kito Kūrėjo dovanotąjį Senųjų ginklą. Jis būtų buvęs kur kas ramesnis dėl savo inkarnato, o tuo pačiu ir savos ateities, jei tame upės dugne po ranka būtų pakliuvusi Aži Dahaka, o ne Angelo ranka. Deja, kad ir kaip to norėjo, nemirtingasis negalėjo kontroliuoti kaip ir kur atsidurs jo vardiniai ginklai, pirmą sykį įžengiant į pasirinkto pasaulio srovę Chaoso vandenyne.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Demonas sergėtojasDemonas sergėtojas
Pagaliau atėjo laikas paskutiniajam pirmosios dalies skyriui. Ankstesnę dalį skaitykite čia: „Sielos akmenys“. Nenustebkite, jei kūrinyje pamatysite pažįstamų detalių, juk, kaip ir rašiau pačioje pradžioje, šio kūrinio atsiradimą sąlygojo iki šiol matyti sci-fi ir fantasy filmai bei perskaityti romanai. Tad natūraliai savo kūrinyje pasiskolinau keletą labiausiai į akį kritusių objektų. Galų gale, jus šis pasaulis sukurtas iš ... meilės ir taikos!!!! This world is made of.... Love and Peace!!! :D

Angelo ranka

Tūnodamas kažkur tarp šiapus ir anapus, nemirtingasis aiškiai jautė Kūrėjos artumą ir nors kol kas negalėjo tiksliai nusakyti jos buvimo vietos, tačiau vien jau žinojimas, jog tai ji, Kūrėjo paieškas darė kur kas malonesnėmis. Tiesa, tai taip pat didino riziką prisiminti Aya'os prakeiksmus, kurių niekaip neleisdavo pamiršti Dingir ženklo dilgčiojimas. „Dabar svarbiausia pabusti pačiam ir užbaigti įsikūnijimą – mintyse pratarė nemirtingasis – o jau paskui bus galima eiti ieškoti pupyčių“.

Vos peržengus Karių Gildijos slenkstį, Mestorui išsyk atsivėrė kelias į pačias giliausias ir slapčiausias gildijos menes, į kurias galėjo patekti tik Tarybos nariai ir didžiųjų meistrų rato žmonės. Nereikia stebėtis, jog atsirado nemažai priešiškai nusiteikusių gildijos narių, kurie slapčia ar netgi atvirai reiškė savo nepasitenkinimą tuo, jog po ilgų metų varginančių treniruočių pasiekiamos paslaptys buvo atvertos vos gildijos slenkstį peržengusiam pašaliečiui. Tačiau nemaža dalis nepatenkintųjų, vos jiems teko proga pabendrauti su Mestoru, labai greitai pakeitė nuomonę apie jaunuolį. Juos apžavėdavo jaunuolio ryžtas, užsispyrimas, gabumai, o svarbiausia – iš pasąmonės gelmių palaipsniui, tarsi atoslūgio išnyrantis nemirtingojo įsikūnijimų sukauptas žinių lobynas. Neretai būdavo netgi taip, jog neturėdamas atsakymo į užduotą klausimą tą pačią dieną, po savaitės ar kitos Mestoras jau turėdavo subrandintą mintį. Jaunuolis netgi skatino užduoti klausimus – kuo daugiau ir įvairesnių klausimų jam būdavo užduodama, tuo gilesnius pasąmonės žinių klodus pavykdavo atidengti Mestorui. Kapstydamasis po kitų savo gyvenimų prisiminimus, jaunuolis mokė atlantus kovos menų, karybos, strategijos, politikos, neaplenkdamas net ir tokių dalykų, kaip religija bei magija. Tiesa, paskutiniu klausimu buvo keletas išimčių – įvykiai Ugarito uoste bei su jais susijusi sielos magija buvo tos žinios, apie kurias jis niekam ir niekuomet neužsiminė. Ir nors jis dar neprisiminė kodėl, tačiau tvirtai žinojo, jog šios žinios aplinkiniams visuomet buvo tabu, visuose gyvenimuose.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Jungiklis be kojųJungiklis be kojų
Įdomūs žmonės tie kinai. Išradingi ir darbštūs - aprūpina visą pasaulį ir brangia ir pigia elektronika. Be jų sunku būtų tiek „iPhone“, tiek ir „iFone“ mylėtojams. :) Labai dažnai jie padeda išspręsti tam tikrų užduočių atlikimą gerokai mažesnėmis sąnaudomis ir, dargi, už visai priimtiną kokybę. Nei T10 planšetiniu kompiuteriu, nei universaliu pulteliu skųstis labai negaliu - savo funkcijas jie atlieka. Bet kai kurie jų sprendimai priverčia pakrapštyti galvą.

Subkategorijos

Mano pasvaigimai apie IT ir apie viską, kas liko be IT. Smile