„Haiku“ projekto autoriai pasiekė pirmąjį, tačiau labai svarbų tokio pobūdžio projekto etapą - oficialiai išleido pirmąją pilną operacinės sistemos versiją. Nors tai yra tik bandomoji „Alpha 1“ versija, tačiau iki šiol nebuvo nė tokios ir viskas, kuo galėjo pasigirti „Haiku“ operacinės sistemos kūrėjai - sistemos išteklių medis, iš kurio kas keletą dienų ar savaičių programuotojai sukurdavo virtualių mašinų failus.
„Haiku“ tai dar viena alternatyvi operacinė sistema, išlikusi nuo tų laikų, kai rinkoje x86 „pysiukai“ dar nebuvo tapę standartu „de facto“.Na, žodis „išlikusi“ nėra visai tinkamas šiai sistemai apibūdinti, nes „BeOS“ iš tiesų po gana ilgos agonijos mirė ir pasitraukė iš rinkos. Tačiau su tuo nenorėjo susitaikyti grupė „BeOS“ entuziastų ir jos kūrėjų. Todėl jie pradėjo keletą alternatyvių bandymų iš naujo sukurti „BeOS“ tipo operacinę sistemą ir šį kartą kurti atvirąją sistemą.
Uždarojo kodo „BeOS“, kaip ir „Amiga“ sistemos, kurios lavonas vis dar tampomas ir demonstruojamas visuomenei, reikalai akivaizdžiai pasisuko blogąja linkme, kai „Apple“ uždraudė platinti „Macintosh“ sistemų klonus, o „Microsoft“ prigrasino kompiuterių gamintojams nediegti jokių kitų operacinių sistemų į naujus kompiuterius išskyrus „Windows“. Apie „BeOS“ istoriją galima paskaityti kad ir šioje „OS News“ apžvalgoje.
Taigi „Haiku“ projekto autoriai nusprendė atkurti šią, kažkada daugiaterpėms sistemoms ir daugeliui užduočių pritaikytą operacinę sistemą. „BeOS“ kompiuteryje su pirmu 90 Mhz „Pentium" prcesoriumi galėjo sklandžiai vykdyti keletą užduočių ir jos tikrai būdavo vykdomos be trūkčiojimų, tuo tarpu „Windows“ sistemos („Linux“, beje, irgi) dar ir dabar pradeda tąsytis, kai kokia antivirusinė nusprendžia tikrinti diską ir dėl dažnų I/O operacijų visos kitos programos tiesiog negauna procesoriaus laiko.
Kaip rašo patys autoriai, „Haiku“ dar tikrai nėra baigta, tačiau tai pirma, jų nuomone, stabili sistemos versiją, kurią galima viešai pateikti ir siūlyti išbandyti vartotojams. „Haiku“ orientuojasi būtent į eilinius vartotojus, kuriems kaip tik ir turėtų būti aktualios daugiaterpių sistemų užduotys bei sklandus naršymas internete.
Norintys išbandyti šios senos alternatyvios operacinės sistemos reinkarnaciją, gali atsisiųsti 164 MB instaliacinio CD atvaizdo archyvą ar „VMWare“ virtualios mašinos atvaizdą iš vieno iš veidrodžių arba pasinaudoti „Bittorrent“ P2P tinklu.
Iš vienos pusės, tikrai yra smagu, kad dar liko entuziastų bandančių prikelti šią sistemą. Pats pamenu, kaip sklandžiai „BeOS 5.1 Personal Edition“ veikė mano kompiuteryje. Kita vertus, Net ir dideliam optimistui darosi akivaizdu, jog šių sistemų traukinys jau kaip ir nuvažiavo ir į masinę rinką įsibrauti dar vienai alternatyviai sistemai bus turbūt neįmanoma. Net jei „Haiku“ projekto autoriams pavyks sukurti galutinę savo operacinės sistemos versiją, ji greičiausiai taip ir liks žaisline entuziastų sistema, kuri bus ignoruojama masinės programinės įrangos kūrėjų.
„Linux“ sistemai, kuriai per 15 egzistavimo metų pavyko įgauti visą būtiną darbui funkcionalumą, asmeninių kompiuterių rinkoje pavyko užimti maždaug 1 proc. rinkos. O „FreeBSD“, „NetBSD“, „Solaris“ sistemoms, kurios tam tikrais požiūriais yra netgi pranašesnės - atitenka nykstamai maža rinkos dalis.
Galų gale, į masinių operacinių sistemų namų vartotojams ketina žengti ir tokia sunkiasvorė IT rinkos žaidėja, kaip „Google“, kuri jau kitais metais žada pateikti savo „Chrome OS“.
Taigi, kad ir kokia puiki „Haiku“ bus, jos ateitis yra miglota, nes vartotojams paprasčiausiai jos nereikės. Deja, daugumai vartotojų nereikia geros OS, jiems reikia bile veikiančios sistemos, kurią jiems su šaukštu sumaitina kompiuterių platintojai ir „Microsoft“. Ir savaime aišku tokios, kurioje veiktų žaidimai ir „vordas“ su „ekseliu“...