Warning: getimagesize(plugins/editors/tinymce/jscripts/tiny_mce/plugins/emotions/images/smiley-frown.gif): failed to open stream: No such file or directory in /var/www/veikia/plugins/content/smartresizer/smartresizer.php on line 504

Aparatinė įranga

Aparatinės įrangos IT naujienų skiltis
Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

„Trusted Platform Module“ (TPM) šfravimo sitema visiems buvo pristatoma, kaip duomenų apsugos idealas, padėsiantis išpręsti ko ne visas saugumo problemas: duomenų ar intelektinės nuosavybės apsaugos, kenėjiškų programų ir pan. Deja, TPM, kuri jau yra šimtuose milijonų asmeninių kompiuterių, yra uždara sistema, raktai prie kurios vartotojui nėra suteikiami. Vartotojas tiesiog pateikia savo duomenis per "langelį" ir jam pasakoma, jog jo duomenys nuo šiol saugūs. Panašiai, mes patikime savo pinigus bankams, tačiau tarp patikimų trečiųjų šalių pasitaiko ir tokių, kaip „Sekundė“ ar „Lehman Briothers“.

TPM iš tiesų labiau primena „Sekundę“, nes ji raktus ji gali suteikti „patikimoms trečiosioms šalims“. „Trusted“ šiuo atveju reiškia ne patikimos platformos modulį, o pasitikimos, t.y. kuria yra pasitikima, kaip gydytoju ar banku. Dar blogiau, atrodo, jog nuo šiol prie šios sistemos ir ja saugomų duomenų atrodo galės prilysti visi norintys ir turintys pakankamai užsispyrimo.

 

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Sony PRS-505Sony PRS-505
Nepaisant visų elektroninių knygų privalumų (greita paieška, kompaktiškumas ir pan.), visos jos turi vieną didelį trūkumą - sąsają su vartotoju. Popierinės knygos „sąsaja“ yra kur kas malonesnė žmogaus akiai, nei kompiuterio ar mobiliojo telefono ekranas. Pagrindinė to priežastis yra ta, jog įprastiniai visų elektronikos įrenginių ekranai patys skleidžia šviesą, kai knygas reikia apšviesti.To pasėkoje elektroninis ekranas dažniausiai išsiskiria iš jį supančios aplinkos ir taip sudarius papildomą apkrovą akims, jos vargsta labiau, nei vartant popierinius knygos puslapius.    

Tačiau padėtis pasikeitė iš esmės atsiradus naujam ekranų tipui, kuris savaime nešvyti ar nėra apšviečiamas ekrano užnugaryje sumontuoto šviesos šaltinio. Elektroninio popieriaus, nors tiksliau juos reikėtų vadinti elektroninio rašalo (E-Ink) ekranuose vaizdas formuojamas specialiu pigmentu, kurį galima valdyti elektros lauku. Suformavus vienos krypties elektros lauką - ekrano ląstelėle esantys dažai pasislenka į vieną šoną, pakeitus lauko kryptį - į kitą. Atitinkamai ląstelė nusidažo tamsia ar šviesia spalva, kuri yra matoma ekrano atspindėtoje šviesoje. Kitas šių ekranų privalumas yra tas, jog vaizdas yra stabilus ir energija reikalinga tik jo perpiešimui. Tai padeda sukurti itin ekonomiškus įrenginius, kurių akumuliatorių nereikia įkrauti keletą savaičių.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Regis „Nvidia“ kompanijai užėjo sunkūs laikai. Kompanija prarado užtikrintos rinkos lyderės pozicijas, o paskutiniu metu kompaniją perseikioja nemalonūs skandalai. Kompanijai nenusisekė keletas GPU ir jų korpusų serijų dėl ko visa eilė mobiliųjų ir stacionariųjų trimatės grafikos spartintuvų perkaisdavo iki visiško gaminio sugedimo. Neseniai kompanija susilaukė neigiamos reakcijos dėl savo sprendimo drausti „PhysX“ fizikos spartinimą, jei kompiuteryje naudojamas ne „Nvidia“ grafikos spartintuvas.

Naujausias kompanijos „liapsusas“ - neegzistuojančio ir dar projektinio „Fermi“ spartintuvo pristatymas, kaip jau realaus egzistuojančio gaminio. Savaime suprantama, kad tokia žurnalistams ir plačiosioms masėms skirta „chaltūra“ nepralindo pro akylas specialistų akis.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Kompiuteris nemoka skaičiuotiKompiuteris nemoka skaičiuoti
Nors kompiuteriai (angl. compute - skaičiuoti) atrodytų yra sukurti skaičiavimo užduotims atlikti, iš tiesų tiksliai skaičiuoti jie dažnai nemoka. Ir algebros dėstytojo anekdotas - du plius du yra lygu penkiems, esant labai didelėms dviejų reikšmėms, kaip niekada tinka kompiuteriams. Todėl, prireikus rimtų skaičiavimų, nuo kurių gali priklausyti daugiau, nei rungtynių rezultatas švieslentėje ar suma kasos čekyje, kompiuterio patikimumą reikėtų vertinti atsargiau.

Ypač jei nuo šių skaičiavimų priklausys kieno nors gyvybė. Tuo paskutinėmis Persijos įlankos karo dienomis įsitikino JAV kariškiai. „Patriot“ priešraketinės gynybos sistemos kompiuteris laiką matuoja 0,1 sekundės intervalais, kurie sumuojasi nuo sistemos įkrovos. Tačiau dėl skaičiavimo paklaidos,  kompiuterio skaičiuojami intervalai yra šiek tiek kitokios trukmės, nei 0,1 sekundės. Taigi, po 100 darbo valandų suminė paklaida sudarė 0,3433 sekundės. Per šį laiko tarpą Irako „Scud“ raketa nuskrieja maždaug 680 metrų, „Patriot“ radaras ją pražiopso ir šios aritmetikos sumoje gauname 28 lavonus bei 100 sužeistųjų.

Kaip tai nutiko? Elementaru - kompiuteriai iš principo nemoka tiksliai skaičiuoti dešimtaine skaičiavimo sistema, ypač atlikti veiksmų su trupmeniniais skaičiais.

Star InactiveStar InactiveStar InactiveStar InactiveStar Inactive

Kompiuteriai, nuo savo atsiradimo, paspartėjo šimtus, jei ne tūkstančius kartų. Nepaisant to, negaliu pasakyti, kad dabartiniai mano kompiuteriai, kurie šiaip yra nepalyginamai spartesni už pirmąjį pysių su 66 MHz „Cyrix 486 DX2“ procesoriumi ir 4 MB RAM, pasirengia darbui sparčiau. O įvertinus dabartinių operacinių sistemų įsikrovimą, galiu drąsiai teigti, jog pasirengimo darbui progreso nebuvo, buvo tik akivaizdus regresas. Frown Panašu, kad „Phoenix“ kompanijos inžinieriai užsimojo pakeisti tai ir pateikė atnaujintą EFI sisteminės programinės įrangos (anksčiau tai vadinosi BIOS) versiją, kuri pasirengia darbui per 1 sek.