Pirmuosius „Belkin PowerLine“ įrenginius įsigijau šių metų pradžioje ir galiu pasakyti, kad nuo to laiko didesnių nesklandumų nekilo. Per daugiau, nei pusę metų bandymų galiu pasakyti, jog įrenginiai užtikrino stabilų ryšį tarp serverio ir DSL modemo be didesnių priekaištų ryšio kokybei. Vienintelis priekaištas jų darbui, tai neaktyvių įrenginių MAC adresų praradimas ARP lentelėje, jei taip būtų galima išsireikšti.
Kompiuteriui pabuvus išjungtam ilgesnį laiką (dieną ar dvi) jis staiga netekdavo ryšio su kelvedžiu, esančiu kitapus „Belkin PowerLine“ ryšio linijos. Kompiuteris tiesiog nesugebėdavo aptikti kelvedžio MAC adreso, nes neveikė ARP protokolas. Iš pradžių problema buvo bandoma apeiti "apipinginant" visą tinklą, o vėliau paprasčiau nuspręsta visuose kompiuteriuose sudaryti statinę ARP lentelę, kurioje būdavo įrašomas kelvedžio MAC adresas. Tiesa, tai galėjo būti ir susiję su XEN virtualizacija, nes numigravus prie KVM tokių anomalijų, kaip ir nepastebėta. Taigi nepaisant tokio trūkumo buvo nuspręsta išplėsti kompiuterinį elektros tinklą.
Situacija ta pati, tinklo ryšio užsimanyta tose vietose, kur jo niekada ir nebuvo planuota arba buvo pamiršta pratempti CAT5 kabelį darant remontą. Pavarčius eBay aukcionus buvo surasta pora F5D4074 įrenginių, kuriuos tikėjausi prijungti prie jau esamo kompiuterinio elektros tinklo. O to nepavykus tiesiog prijungti dar vieną tašką elektros laidais prie serverinio komutatoriaus. Po geros pusantros savaitės 35 svarus (su persiuntimo išlaidomis) kainavę įrenginiai pagaliau atvyko į Lietuvą, nes pasirodo artimiausias kelias iš Didžiosios Britanijos yra ... per Indiją. :D Na, matomai, Britanijos pašto tarnyba nusprendė, kad „Kaunas, Lithuania“, tai yra kažkur Indijoje ir nusiuntė prekes ten. Vėliau indai susigriebė kas ir kur ir gražino siuntinį su riebiu štampu -- "missend to India".
Rinkdamasis adapterius specialiai pirkau F5D407, tačiau kai pastarieji atvyko - pastebėjau, jog senieji yra v4, o „naujieji“ tik v1. Kaip ir reikėjo tikėtis - įrenginiai susikalbėti nenorėjo, nors atskiromis poromis kaip mat susijungdavo maksimalia ryšio sparta. Problema išsisprendė atkūrus gamyklinius parametrus ir nustačius įprastinį šifravimo raktą (ar jį išjungus apskritai -- sunku pasakyti, nes prisijungti prie įrenginio „Belkin“ nepateikia galimybės). Po tokių nuostatų ir naujųjų įrenginių aparatinės programos („firmware“) atnaujinimo įrenginiai susijungė į bendrą tinklą. Tiesa, senieji v4 įrenginiai užsispyrusiai atsisakė leisti atnaujinti apratines programas ir naujinimo programa nuolat pranešdavo, jog negali prisijungti prie įrenginių. Matomai senesnis atnaujinimas buvo kažkoks apykreivis -- ką gi belieka džiaugtis, jog įrenginiai apskritai veikia. :)
Gamintojo teigimu, kuo daugiau derintuvų sujungiama į vieną tinklą, tuo jie geriau dirba, nes įrenginiai susiranda artimiausius kaimynus ir tarpininkauja perduodant duomenis. Deja, to patvirtinti negalėčiau, nes sujungus visus keturis įrenginius į bendrą tinklą -- prasidėdavo anomalijos. Tolimiausi tinklo įrenginiai prarasdavo ryšį su kaimynais ir ryšį turėjo tik du viduriniai įrenginiai arba keturių įrenginių tinklas skildavo per pusę. Su trimis įrenginiais tinklas buvo stabilesnis, nors Asus HDP-R1 grotuvas, apie jį bus atskirai, nurodydavo tinklo ryšio spartos pokyčius nuo 10-15 Mbps iki 2-3 Mbps. Gal būt toks bendradarbiavimas galimas tarp tos pačios versijos įrenginių, o pas mane dvi poros skirtingų versijų.
Liko paskutinė kombinacija - du nepriklausomi tinklai, nustačius kiekvienai porai po asmeninį slaptažodį. Kol kas panašu, kad tokia kombinacija veikia stabiliausiai ir ryšys tarp pirmo ir antro aukšto, elektros laidais einant „aplink kambarius“ yra maždaug 10 Mbps, o kartais padidėja iki 20-30 Mbps, ko visiškai pakanka žiūrėti normalios ar 720p raiškos įrašus. Didesniems kol kas nėra jokio poreikio, nes televizorius - paprastas PAL kineskopas.
Tiesa „naujieji“ įrenginiai yra kiek kitokie. Kitaip, nei v4, v1 gali būti jungiami į elektros maitinimo lizdą, kaip didelis kištukas arba vietoje kištuko gali būti įtvirtintas 1 m ilgio laidas su nedideliu kištuku laido gale. Reikia pripažinti, jog prijungiamas laidas yra visai maloni smulkmena. Kita vertus geriau jos nebūtų, o įrenginiai veiktų stabiliai ir susijungtų tarpusavyje.
Išvada būtų tokia. Šie įrenginiai tikrai nepakeis CAT5 kategorijos kabelio ir jei jau planuojamas remontas su laidų vedžiojimu -- gerai pagalvokite ir pasiplanuokite, kad tinklo rozečių pakaktų visur, nes kitaip, nei elektros tinklo lizdų, kompiuterinio tinklo lizdų paprastai nepadauginsi, lygiagrečiai jungdamas papildomus lizdus. O jei jau prireikė prijungti tinklo įrenginius ten, kur tinklo nebuvo suplanuota -- pirkite tik identiškus „Powerline“ tipo įrenginius, antraip gali būti visokių siurprizų.