AMD ilgokai atidėliojo universalių „Fusion“ procesorių išleidimą, nors apie juos buvo pradėta kalbėti ar ne 2008 metais, o internete dar prieš Naujuosius buvo galima rasti naujų kompiuterių modelių, naudojančių Brazos serijos procesorius. Nepaisant to, oficialiai ši universalių procesorių platforma buvo pristatyta tik dabar. AMD puslapyje galima rasti oficialią informaciją apie „Brazos“ procesorių šeimą ir jų parametrus. Kuo taip ypatinga „Fusion“? Ogi tuo, kad bene pirmą kartą x86 sistemų istorijoje (jei neskaityti pirmųjų IBM PC neturėjusių GPU, kaip tokių apskritai) grafikos procesorius bus įdiegtas į pagrindinį procesorių.
Naujieji AMD „Fusion“ procesoriai be įprastinių skaičiavimų branduolių turi ir „Radeon 6000“ šeimos GPU branduolį, gebantį apdoroti „DirectX 11“ grafikos komandas, atkurti „FullHD“ raiškos vaizdo įrašus bei pasitelkti UVD3 vaizdo įrašų atkūrimo spartinimo posistemį. Ir visa tai yra sutalpinta viename nedideliame APU procesoriaus kristale, taupiai naudojančiame elektros energiją, kas yra labai aktualu, nes viena iš sričių, į kurią taikosi AMD yra įvairūs mobilieji įrenginiai.
9 arba 18 W elektros galingumą naudojantys „Fusion APU“ procesoriai turėtų tapti puikiu pasirinkimu nedideliems, tyliems ir ekonomiškiems namų kompiuteriams. Rinkos tendencijos rodo, jog surenkamų modulinių kompiuterinių „transformerių“ era jau eina į pabaigą ir masinis vartotojas vis dažniau renkasi nešiojamuosius kompiuterius, planšetes ar monoblokinius kompiuterius. Visi jie, kaip taisyklė, turi būti nedideli ir stilingi, taigi juose paprasčiausiai nėra vienos 80-150 W galingumą sunaudojančių CPU ir GPU tandemui, kurių aušinimui reikia bent pusės kilogramo masės varinio aušintuvo su 3 ventiliatoriais. Tiesa, tarp potencialių gaminių minimi planšetiniai kompiuteriai neatrodo labai įtikinamai, nes dauguma iš tokio pobūdžio kompiuterio tikisi gerokai ilgesnio, bei 5-10 val. darbo laiko. O 9 W APU galingumas tam yra akivaizdžiai per didelis ir kol kas su ARM šeimos procesoriais x86 konkuruoti šiuo klausimu tikrai negali. ARM įrenginių populiarėjimas yra toks akivaizdus, jog net pasklido gandai apie „Microsoft“ planus kurti visavertę „Windows“ sistemą ARM architektūrai.
Nors panašaus pobūdžio įrenginiai jau senokai sukurti, tačiau tikrai integruoto ir spartaus GPU nebuvimas dažniausiai padarydavo šiuos kompiuterius nepatraukliais. „Fusion“ APU gali pakeisti tokį vartotojų požiūrį, nes 6000 serijos „Radeon“ GPU bus pakankamas ne tik filmui pažiūrėti, bet ir pavaikyti kokį vieną kitą vidutinio grafikos sudėtingumo žaidimą.
Be to, nuo šiol iš principo atsiveria naujos galimybės naujinti savo įrenginius. Iki šiol buvo galima beveik 99 proc. užtikrintumu teigti, jog nusipirkus nešiojamąjį kompiuterį, jo grafikos posistemio nebus galima atnaujinti, o tai reiškia, kad vėliausiai po metų, o šiaip po pusmečio jis jau bus morališkai pasenęs. Ir nors nemaža dalis nešiojamųjų kompiuterių leidžia pakeisti procesorių, tačiau nusenęs GPU dažnai dviejų metų senumo nešiojamąjį kompiuterį paverčia technologine atgyvena.
APU, iš principo, gali padėti pataisyti šią situaciją. Žinoma, jei tik gamintojai panorės vartotojui gero ir leis pakeisti APU. ;) Deja, kaip rodo MXM ir AXIOM modulių istorija, nešiojamųjų įrenginių gamintojai nėra labai suinteresuoti kurti modulinius nešiojamuosius įrenginius, leidžiančius vartotojams atnaujinti tik dalį įrenginio, o ne visą. Gamintojui kur kas labiau apsimoka parduoti naują kompiuterį su visomis pridedamomis šlamštaprogramėmis, nei parduoti tik viena grafinį modulį.