Veikia

Europos šalių gyventojai pirmąją kovo savaitę vartotojai kviečiami sudalyvauti akcijoje „Diena internete“ („Online Day“). Taip surenkama statistika apie tai, kas ir kiek naudoja internetą Europoje. Lietuva kol kas pirmauja - taigi gal palaikome tempą ir parodome, kad mes neesame runkeliai apkiautėliai beisbolo lazdomis ginkluoti dantyti lietuviai, o šiuolaiškiškos šalies piliečiai, mokantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomie.

Užsiregistruoti svetainėje galima čia. Tereikia nurodyti užsiėmimą, amžių, lytį ir an anksčiau naudojotės kompiuteriu. Akcijos rezultatai matomi šiame puslapyje. Geros dienos.

Kompiuterius į vieną tinklą sujungti galima įvairiais būdais. Tam galima pasitelkti įprastinius „Ethernet“ kabelius ir komutatorius, „802.11 a/b/g/n“ bevielio ryšio įrangą, tautoje labiau žinomą, kaip „Wi-Fi“. Didesniems atstumams galima pasitelkti DSL arba „Wi-Max“ („802.16“) įrangą arbą, turint labai platų biudžetą - galima rinktis šviesolaidžius arba lazerius.

Tačiau nenorint kloti naujų tinklo kabelių arba pamiršus tai padaryti - galima pasinaudoti kiekviename būste esančiais elektros tinklo kabeliais, kurie tikrai bus kiekvienoje vietoje, kur stovės kompiuteris. Be to, šie kabeliai paprastai yra sujungti į vieną tinklą. Ir geriausia, jog juos galima panaudoti ne vien įrangos maitinimui, bet ir sujungimui į bendrą tinklą.

„Microsoft“ kompanijai užtaisius 17 metų senumo saugumo spragą, kai kurie „Windows XP“ vartotojai sulaukė nemalonios staigmenos. Vietoje įprastinio darbo lauko vaizdo, kai kurie vartotojai išvydo liūdnai pagarsėjusius mėlynuosius mirties ekranus („Blue Scree Of Death"), oficialiai vadinamus „STOP Error“ pranešimais. Daugelis tuoj pat suskubo apkaltinti „Microsoft“ kompanijos programuotojus kreivarankiškumu, nes tai, tiesa pasakius, jau ne pirmas kartas, kai kokia nors „Windows“ sistemos pataisa sukelia naujų problemų.

Deja, šį kartą „Microsoft“ yra nesusijusi su problemomis. Problemas kėlė visai ne pataisa, o kenkėjas, besinaudojęs spraga, kurią užtaisė naujoji pataisa. Nelikus spragos, kenkėjas sutrikdydavo sistemos darbą.

„Trusted Platform Module“ (TPM) šfravimo sitema visiems buvo pristatoma, kaip duomenų apsugos idealas, padėsiantis išpręsti ko ne visas saugumo problemas: duomenų ar intelektinės nuosavybės apsaugos, kenėjiškų programų ir pan. Deja, TPM, kuri jau yra šimtuose milijonų asmeninių kompiuterių, yra uždara sistema, raktai prie kurios vartotojui nėra suteikiami. Vartotojas tiesiog pateikia savo duomenis per "langelį" ir jam pasakoma, jog jo duomenys nuo šiol saugūs. Panašiai, mes patikime savo pinigus bankams, tačiau tarp patikimų trečiųjų šalių pasitaiko ir tokių, kaip „Sekundė“ ar „Lehman Briothers“.

TPM iš tiesų labiau primena „Sekundę“, nes ji raktus ji gali suteikti „patikimoms trečiosioms šalims“. „Trusted“ šiuo atveju reiškia ne patikimos platformos modulį, o pasitikimos, t.y. kuria yra pasitikima, kaip gydytoju ar banku. Dar blogiau, atrodo, jog nuo šiol prie šios sistemos ir ja saugomų duomenų atrodo galės prilysti visi norintys ir turintys pakankamai užsispyrimo.