Veikia

Anykščiuose jau antrą kartą nugriaudėjo sunkiosios muzikos festivalis - „Velnio akmuo“, sutraukęs ne vieną tūkstantį juodaskvernių tatuiruotų ilgaplaukių. Tiesa sakant, jei festivalio organizatoriai būtų turėję daugiau pinigų ir būtų užsakę dar ir ugnies efektus - galima sakyti porą vakarų iš eilės Anykščių Dainuvos slėnyje buvo keletui valandų atsivėręs pragaras. Ir muzikine ir tiesiogine prasme... Na jei ne pragaras, tai bent jau

Oras paskutinėmis dienomis buvo, švelniai tariant, karštas, todėl prie scenos nevaržomai liejosi emocijos, prakaitas ir ... alus, nes kartkartėmis kas nors įsišėlęs paleisdavo į orą „alaus kometą“, t.y. plastikinę stiklinę su alumi. Tuomet supratau kodėl apsauga taip stropiai tikrino visų atvykstančių į festivalį krepšių ir automobilių bagažinių turinį - jokio alkoholio ir ypač stiklinėje taroje. Apdairus apsidraudimas, reikia pripažinti. Kaip ir apsaugos kiekis - tvarkai palaikyti apsauga budėjo ne tik prie vartų ar scenos, bet ir aktyviai patruliavo palapinių miestelyje, o laikas nuo laiko garbės ratą padarydavo ir policijos ekipažas ar patruliai su šunimis.

Kita vertus, visa ši apsauga beveik visą laiką neturėjo ką veikti, nors nuo per didelio karščio bei alaus - ne vienas jau ne tai, kad sunkiai pastovėjo ant kojų, bet jau apskritai nelabai judėjo. Susidaro vaizdas, kad kuo „piktesni“ snukiai renkasi į festivalius, tuo ramiau vyksta šventė. :) Tiesa, vienu momentu kai kuriems apsaugos darbuotojams  tikrai buvo ką veikti, bet apie viską iš eilės.

Gėrio ir blogio tarpusavio kova - šis kovos viesulas nesibaigia niekad. Gal todėl, kad šešėlis visuomet seka paskui šviesą, bet išnykus šviesai - dingtų ir šešėlis. O gal dar ir todėl, kad gėrio ir blogio savokos labai priklauso nuo atskaitos taško. Tai gana akivaizdžiai pateikiama istorijoje apie jau  150 metų trunkantį karą tarp Galaktinės Imperijos ir Nepriklausomos planetų sąjungos. Šį tą primena, ar ne? ;)

Taip, tai kosminė opera, tačiau joje neišvysite jokių supergaliomis išsiskiriančių herojų ir galaktikos gyventojų margumyno. Legendos apie galaktikos gerojus („Legend of the Galactic Heroes“) autoriai nusprendė, jog šiame pasaulyje gyvens tik žmonės, prieš daugelį amžių iškeliavę iš Žemės. Jie sėkmingai kolonizavo šimtus planetų ir ... sėkmingai toliau pešasi tarpusavyje.

Savo elektroninių knygų skaitykle naudojuosi jau beveik pusmetis ir labai ja džiaugiuosi. Vėl prisiminiau tuos laikus, kai galėjau graužti knygas viena po kitos. O elektroninė skaityklė labai supaprastino knygų pernešimo problemą - šiame įrenginyje, net ir neplečiant vidinės atmintinės, telpa dešimtys knygų, ko visai pakanka valandos trukmės kelionėms į darbą ir atgal.

Kas dar labai šaunu - mūsų knygynai pagaliau suprato, kad atėjo laikas platinti ir elektronines knygas. Perskaitęs nemokamai platinamą R. Drakšo knygą „Žmogus“, nusprendžiau susirasti ir nusipirkti pratęsimą.

Deja, knygų platintojai vis dar nesuvokia, jog apsaugos nuo kopijavimo yra ne tik neefektyvios, bet net ir kenksmingos priemonės jų paslaugų vartotojams, t.y. skaitytojams! Kalba eina būtent apie jų paslaugų vartotojus, t.y. perkančius elektronines knygas. Kodėl? Manau paskaičius turėtų būti aišku.

Pirmiausia trumpai apie DRM. Grubiai tariant, DRM tai toks šiuolaikinis skaitmeninės rinkos „išradimas“, kuriuo paslaugos platintojas siekia neduoti maksimaliai apsunkinti paslaugos gavimą savo vartotojams. Jis taip pat suteikia daugybę būdų, kaip vartotojui netekti galimybės naudotis paslauga, turiniu ar daiktu už kurį vartotojas susimokėjo. Ir visa tai vardan pačio vartotojo patogumo. Gana akivaizdžią to iliustraciją galima rasti šiame tinklaraštyje. O ir pati „Adobe“, kurios sukurtomis skaitmeninių teisių ribojimo (Digital Restrictions), persiprašau teisių (Rights) valdymo (Management) sistema apsaugotos mūsų knygynų platinamos knygos, aiškiai nurodo, kaip galima netekti turinio už kurį sumokėjote pinigus, perinstaliavus kompiuterio OS.

Normano Learo kūrybiškumo centras surengė kūrybiškumo ir autorinių teisių konferenciją, kurią rėmė Dizaino ir produktų madų institutas („The Fashion Institute of Design & Merchandising/FIDM“). Provokuojančiu šiems laikams „Ready to Share“ vardu pavadinto projekto konferencijoje buvo nagrinėjamas entuziastingas idėjų kopijavimo sampratos įgyvendinimas madų pramonėje.

Kitaip, nei pramogų pramonė, madų pramonė nė kiek nesiskundžia tuo, kad jos dalyviai aktyviai kopijuoja vienas kito kūrinius ir jų pagrindu kuria naujus gaminius. Svetimo autoriaus idėjos panaudojimas yra tapęs neatsiejama madų pramonės kūrybinio proceso dalimi. Madų pramonė ne tik nesiskundžia, ji tiesiog klesti. Tai akivaizdžiai byloja beveik 300 mlrd. JAV dolerių vertės madų rinka vien tik JAV!