Nuo vakar oficialiai paskelbta apie „Ubuntu 16.04 LTS“ „Linux“ sistemos išleidimą. Tai jau šeštoji ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu Linux“ sistemos laida, kurioje yra ne viena įdomi naujovė. Tiesa, labiausiai laukto MIR grafinės sistemos komponento teks dar palaukti, mat jis dar nėra pakankamai išbaigtas, kad jį būtų galima įtraukti į ilgalaikės priežiūros (LTS) „Ubuntu“ versijas. Tačiau ir be MIR šioje versijoje yra ne viena savaip svarbi naujovė.
„Xenial Xerus“ kodiniu vardu pavadintoje sistemoje yra ne tik naujas 4.4 versijos branduolys ir krūva kitų atnaujintų programinių paketų, kurie spėjo gerokai senstelėti nuo 14.04 versijos išleidimo. Į naują „Ubuntu Linux“ ver siją taip pat buvo įtraukta naujausia „OpenStack“ debesų kompiuterijos sistema, gebanti išnaudoti LXD programinius konteinerius ir taip taupyti virtualizuotoms sistemoms reikalingus išteklius. 16.04 versijoje taip pat pristatytas naujas „snap“ programinės įrangos paketų formatas, leidžiantis programų kūrėjams greičiau ir paprasčiau pateikti savo programas vartotojams bei jas atnaujinti, nesirūpinant, kad vienos programos atnaujinimas kaip nors įtakos kitas sistemos programas. Naujasias „snap“ formato programas bus galima diegti greta tradicinių „.deb“ programinių paketų ir, pasak kompanijos, jie turi puikiai „sugyventi“ drauge.
Kita svarbi naujovė - ZFS failinės sistemos suderinamumas, įtrauktas į pagrindinę sistemą. Nors ir ganėtinai reikli kompiuterio ištekliams, tačiau ZFS pateikia daug naudingų galimybių, kurios gali praversti tiek asmeninėje darbo vietos kompiuteryje, tiek ir tarnybinių stočių sistemose. Be ZFS, „Ubuntu 16.04“ taip pat mokės išnaudoti paskirstytąją „CephFS“ failinę sistemą, atverdama „Ubuntu“ kelią į didelės apimties duomenų saugyklų sistemas.
Tiesa, deja ne viskas yra taip gražu, kaip norėtųsi. ZFS sistemos įtraukimas į „Ubuntu Linux“ sukėlė ginčų dėl programinės įrangos licencijų suderinamumo. Nors „Canonical“ nuomone, jie išlaiko licencinius reikalavimus, tačiau Programinės įrangos laisvės saugotojai („Sotware Freedom Conservancy“) nevyniodami žodžių į vatą tėškė, jog pateikdama ZFS programinę įrangą drauge su GPL licenciją naudojančia „Linux“, „Canonical“ pažeidžia GPL licencinius reikalavimus. Nors tiek ZFS, tiek kiti „Ubuntu Linux“ sistemos komponentai yra atvira ir laisva programinė įranga, tačiau ZFS CDDL v1 licenciniai reikalavimai kertasi su GPL licenciniais reikalavimais. Pikti liežuviai kalba, kad tuomet dar „Sun Microsystems“ savo ZFS failinei sistemai specialiai parinko CDDL licenciją, siekdama kad jos nebūtų galima panaudoti „Linux“ sistemose.
Nors pristatomas saugesniu, tačiau „Snap“ paketų formatas taip pat negali pateisinti visų lūkesčių. Tiesa, tai nėra tiesiogiai „Ubuntu“ ar „Snap“ formato trūkumas, mat išsyk po sistemos išleidimo aptikta spraga labiau susijusi su „X.Org“ grafinės sistemos architektūriniais trūkumais. Nors ir aktyviai tobulinama, tačiau daugiau nei tris dešimtmečius skaičiuojančios architektūros ypatumai neleidžia visiškai užlopyti tam tikrų spragų ir laikas nuo laiko kas nors sugalvoja, kaip jomis pasinaudoti. Deja, tiek MIR, tiek ir jos konkurentas „Wayland“ vis dar tebėra aktyvaus kūrimo stadijoje ir kasdieniam naudojimui jos dar nėra tinkamos, todėl „X.Org“ pakeitimas jomis atidedamas jau kelinti metai iš eilės.
Naująją „Ubuntu 16.04“ galima atsisiųsti iš šio „Canonical“ puslapio, o per ateinančius 3 mėnesius kompanija žada aktyvuoti ir sistemos atnaujinimą iš 14.04 versijos, kai pasirodys pirmoji 16.04.1 koreguojanti 16.04 versija. Tai daroma sąmoningai, siekiant užtikrinti po 5 metus prižiūrimų LTS versijų stabilumą. Tačiau norintys naujos „Ubuntu“ čia ir dabar visuomet gali patys pataisyti /etc/apt/sources.list turinį ir reikiamoje vietoje pakeitus „trusty“ (ar kitos versijos vardą) į „xenial“, paleisti apt-get update&&apt-get dist-upgrade. Tiesa, paskui nesistebėkite ir nepurkštaukite, jei kas nors neveiks ar kompiuteris neužsikraus - toks atnaujinimo būdas tik žinantiems, kaip veikia „Linux“ sistema.