Veikia

Savo elektroninių knygų skaitykle naudojuosi jau beveik pusmetis ir labai ja džiaugiuosi. Vėl prisiminiau tuos laikus, kai galėjau graužti knygas viena po kitos. O elektroninė skaityklė labai supaprastino knygų pernešimo problemą - šiame įrenginyje, net ir neplečiant vidinės atmintinės, telpa dešimtys knygų, ko visai pakanka valandos trukmės kelionėms į darbą ir atgal.

Kas dar labai šaunu - mūsų knygynai pagaliau suprato, kad atėjo laikas platinti ir elektronines knygas. Perskaitęs nemokamai platinamą R. Drakšo knygą „Žmogus“, nusprendžiau susirasti ir nusipirkti pratęsimą.

Deja, knygų platintojai vis dar nesuvokia, jog apsaugos nuo kopijavimo yra ne tik neefektyvios, bet net ir kenksmingos priemonės jų paslaugų vartotojams, t.y. skaitytojams! Kalba eina būtent apie jų paslaugų vartotojus, t.y. perkančius elektronines knygas. Kodėl? Manau paskaičius turėtų būti aišku.

Pirmiausia trumpai apie DRM. Grubiai tariant, DRM tai toks šiuolaikinis skaitmeninės rinkos „išradimas“, kuriuo paslaugos platintojas siekia neduoti maksimaliai apsunkinti paslaugos gavimą savo vartotojams. Jis taip pat suteikia daugybę būdų, kaip vartotojui netekti galimybės naudotis paslauga, turiniu ar daiktu už kurį vartotojas susimokėjo. Ir visa tai vardan pačio vartotojo patogumo. Gana akivaizdžią to iliustraciją galima rasti šiame tinklaraštyje. O ir pati „Adobe“, kurios sukurtomis skaitmeninių teisių ribojimo (Digital Restrictions), persiprašau teisių (Rights) valdymo (Management) sistema apsaugotos mūsų knygynų platinamos knygos, aiškiai nurodo, kaip galima netekti turinio už kurį sumokėjote pinigus, perinstaliavus kompiuterio OS.

Turiu mažąjį skreitinuką (netbook) su 7" ekranu. Kompiuteryje yra WMT, ARM-WM8505 procesorius, 256MB atmintinės, USB sąsaja, lizdas SD kortelei, bevielio tinklo sąsaja. Kompiuteryje yra įdiegta „Windows CE" operacinė sistema. Bandžiau rašyti įvairias programas, tačiau mažai ką leidžia įrašyti. Kompiuteris ne visus .cab failus atveria, taigi negaliu įsidiegti norimų programų. Ar būtų galima pakeisti šią operacinę sistemą „Windows XP“ ar „Windows 98“ ir, jei galima, kaip tai padaryti?

Deja, trumpas atsakymas yra  - "ne". Šiame kompiuteryje naudojamas mažomis energijos sąnaudomis pasižyminčios ARM šeimos procesorius. Šios klasės procesoriai yra ypač populiarūs mobiliuosiuose telefonuose ir kituose kišeniniuose įrenginiuose. Pastaruoju metu atsiradus didesnės spartos ARM procesoriams, kai kurie gamintojai nusprendė pradėti gaminti ir nešiojamuosius kompiuterius su šiais procesoriais.

Tačiau ARM yra visiškai nesuderinamas su asmeninių kompiuterių rinkoje tapusia įprasta x86 procesorių architektūra, todėl asmeniniuose kompiuteriuose naudojamų „Windows“ sistemų nėra galima įdiegti ir naudoti ARM šeimos kompiuteriuose. „Windows CE“ su šiomis sistemomis turi tik tiek bendro, kad šios sistemos autorė yra „Microsoft“ korporacija, nusprendusi duoti šioms sistemoms asmeninių kompiuterių rinkoje populiarios OS šeimos vardą. Kita vertus, šiame kompiuteryje iš principo gali būti galima įdiegti ir naudoti visai kitą operacinę sistemą. kitaip, nei „Windows“, kurią galima diegti tik į vienos x86 architektūros kompiuterius (jei neskaityti „Itanium“ skirtos „Windows 2008 Server“, kuri taip pat bus paskutinė, tinkanti „Intel Itanic'ui“), „Linux“ yra pritaikyta daugybei kompiuterių architektūrų, įskaitant ir ARM.

Kaip iš paprasto CD įrašyti dainas į kompiuterį?

Muzikinių CD diskų įrašų perkėlimas į kompiuterį vadinamas "ripping" ir tam yra sukurta dešimtys skirtingų programų. Daugumos jų pavadinimuose figūruoja "rip" ar "grab". Programos skiriasi savo funkcionalumu, siūlomų išsaugoti muzikos formatų gausa, automatinėmis įrašų identifikacijos informacijos generavimo galimybėmis ir pan.

CD įrašams versti skaitmeninių įrašų grotuvams suprantamu formatu reikia naudoti tokias programas, kaip „FreeRip MP3", „Audio Grabber", „CDEx“, „GRip“ ir pan. Išsamų programų  įvairioms operacinėms sąrašą su nuorodomis į aprašymus galima rasti šiame „Wikipedia“ puslapyje. Muzikinių CD kopijavimo į kompiuterį funkcijas turi ir populiarūs įrašų grotuvai „Winamp“ ar „Windows Media Player“. Reikia pastebėti, jog įprastinėmis nuostatomis „Windows Media Player“ nukopijuotus įrašus apsaugos DRM apsaugomis nuo kopijavimo! Jei šios nuostatos neišjungsite, tai prireikus perinstaliuoti „Windows“ sistemą - neteksite visos savo skaitmeninės muzikos įrašų kolekcijos, nes nuo 10-os „Media Player“ versijos „Microsoft“ nusprendė nebeleisti padaryti atsarginės licencijos kopijos.