| Straipsnis |
|---|
| Žiūrim skaitmeninę televiziją kompiuteriu (pirma dalis) |
| Įranga ir programos |
| Įrangos diegimas |
| TV kanalų paieška ir žiūrėjimas |
| Visi puslapiai |
Skaitmeninė televizija į Lietuvą ėjo ėjo ir pagaliau atėjo. Tačiau tai dar nereiškia, kad ją galima žiūrėti be jokių keblumų ar kabliukų. Ypač, jei nenorima pirkti atskiro televizoriaus ir pasinaudoti po stalu stovinčiu kompiuteriu bei ant stalo stovinčiu monitoriumi. Bene daugiausiai keblumų sukelia tai, kad Lietuva nusprendė žengti vienu žingsniu toliau ir išsyk pradėti naudoti pažangesnį MPEG4 (h.264) vaizdo duomenų glaudinimo algoritmą. Bet turbūt nėra tų problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti. Viskas priklauso tik nuo noro ir tam ketinamo paskirti laiko.
Šiek tiek beletristikos
Nenorintys gali neskaityti ir išsyk atversti kitą puslapį, kur bus nagrinėjama konkretūs skaitmeninės TV žiūrėjimo klausimai.
Skaitmeninė televizija, DTV, DVB-T
Lietuvoje ir visame pasaulyje skaitmeninė televizija keičia analoginę, kurios transliavimas Lietuvoje bus nutrauktas 2012 metais, o kai kurios šalys tai jau yra padariusios. Grubiai apibūdinus, skaitmeninė televizija, tai radijo bangomis perduodamas nuolatinis vaizdo failas, panašus į DVD disko, iš interneto puslapio ar kokio P2P tinklo atsisiųstą filmą. Skaitmeninis imtuvas, tiksliau jo tvarkyklės, priima pasirinkto dažnio radijo signalą ir išrenka vartotojo dominančio kanalo vaizdo skaitmeninių glaudintų duomenų srautą ir permeta jį skaitmeninės TV peržiūros programai ar daugiaterpių sistemų grotuvui, pavyzdžiui, VLC, o pastarasis siunčia juos kompiuterio vaizdo posistemei.
Srautas yra suglaudintas tam tikru vaizdo glaudinimo algoritmu (analoginis imtuvas generuoja neglaudintą skaitmeninių duomenų srautą). Skaitmeninę televiziją anksčiau pradėjusios diegti šalys naudojo MPEG2 glaudinimą, kuris taip pat naudojamas DVD Video diskuose. Tai laiko patikrintas ir plačiai paplitęs algoritmas, tačiau jis nėra labai efektyvus, todėl transliuojant didelės raiškos televiziją (daugiau, nei PAL 720x576 taškų), sunaudojama plati radijo dažnių juosta ir viename radio kanale telpa nedaug TV transliacijų. Taigi buvo nuspręsta taupyti ateičiai suplanuota naudoti MPEG4, kuris gali būti nuo 4 iki 10 kartų efektyvesnis. Taip viename radijo dažnių kanale galima sutalpinti daugiau TV programų.
Skaitmeninė transliacija turi savų privalumų (nedidelis perduodamas duomenų srautas, signalo atsparumas trikdžiams, galimybė viešai transliuoti mokamus komercinius kanalus ir pan.) bei trūkumų (gana ilgas persijungimas tarp kanalų, esant blogesniam signalui, ekrane bus daug spalvotų kvadratų, nemokamai komerciniių kanalų nebepažiūrėsi ;) ). Bet kuriuo atveju, analoginė TV jau praeitis.
Šiame straipsnelyje nagrinėjama antžeminė skaitmeninė televizija - DVB-T (DVB - Digital Video Broacast, o T - Terestrial). Turintiems palydovinės televizijos imtuvus aktualus kiek kitas - DVB-S standartas, kabelinės - DVB-C, kurie nelabai skiriasi vienas nuo kito. Kiek daugiau nuo šios trijulės skiriasi mobiliesiems įrenginiams skirtas DVB-H. Šiame straipsnyje nagrinėjamas viešųjų antžeminių, t.y. DVB-T transliacijų žiūrėjimas. O koduotus komercinius kanalus galima žiūrėti tik susimokėjus. Oficialiai ar ne, tai jau kitas klausimas. 
| < Ankstesnis | Sekantis > |
|---|
beje su linux nekyla visiškai jokių problemų< suinstaliuoji me-tv, w-scan, dvb-utils ir nuskenavęs kanalus žiūri be jokių problemų....