Veikia

Kaip ir nemaža dalis kitų masinės vartotojų rinkos programų, „Google Chrome“ naršyklė iki šiol buvo prieinama tik „Windows“ vartotojams. Tačiau kitaip, nei dauguma kitų programų autorių „Google“ jau iš pat pradžių paskelbė apie planus kurti „Linux“ ir „Mac“ programų versijas. Nors tam prireikė daugiau, nei metų, tačiau kompanija savo pažadus ištesėjo. Na bent jau dalinai.

„Google“ kompanija interneto bendruomenei pateikė dar vieną internetinę paslaugą - viešas DNS paslaugas. DNS sistema iš principo sudaro interneto, tokio, kokį mes visi pažįstame, pagrindą. DNS, tai hierarchinė vardų struktūra, leidžianti pasiekti norimas interneto paslaugas lengvai įsimenamu vardiniu adresu. Be to, tai leidžia vienam ir tam pačiam serveriui teikti skirtingas interneto paslaugas, pasiekiamas skirtingais vardais. 

DNS paslaugas teikia kiekvienas interneto paslaugų teikėjas, tačiau kartais šios paslaugos yra neadekvačios. Neretai lėtai veikiantis DNS serveris tampa lėto naršymo internete kaltininku. Be to, tarp užsienio interneto paslaugų teikėjų pradėjo plisti blogas įprotis peradresuoti neegzistuojančių adresų užklausas į savo reklaminį puslapį. Kitaip tariant, blogai surinkęs adresą vartotojas negaus klaidos pranešimo, pranešančio, kad norimas adresas neegzistuoja. Vietoje to, jis bus nukreiptas į reklaminį puslapį.

Apie ACTA sutartį daugelis turbūt nėra girdėję, nes tokia ir buvo šio akto idėja. ACTA akivaizdžiai parodo, kaip atkakliai JAV bando įbrukti savo įstatymus visoms likusioms šalims. ACTA, tai slapta kovos su falsifikavimu prekybos sutartis, apimanti ne vien prekybą fiziniais objektais, bet ir internetinę veiklą.

Ir, kaip jau tapo įprasta su visokiomis prekybinėmis ir kitokio plauko sutartimis, ji nieko gera internautams nežada. Iki šiol apie ACTA nebuvo žinoma daug, tačiau ir to, kas buvo žinoma, pakako sunerimti. Neseniai paviešinti ES komentarai dar labiau sustiprino susirūpinimą šia sutartimi.

Susidūrus su teisėsauga, net ir atrodytų civilizuotose valstybėse, negalima absoliučiai pasitikėti nekaltumo prezumpcijos principu. Bent jau Didžiojoje Britanijoje. Nors iš pirmo žvilgsnio tai normali demokratinė valstybė, tačiau iš tiestų, tai užslėpta policinė Didžiojo Brolio valstybė, kurioje paranoja vardan visuomenės saugumo neretai peržengia netgi JAV.

Tai bene vienintelė, pataisykite jei klystu, valstybė, kurioje gali būti nuteistas už tai, kad atsisakysi duoti parodymus, galinčius liudyti prieš save patį (save inkriminuojančius parodymus). Pagal prieš keletą metų įsigaliojusius įstatymus („Regulation of Investigatory Powers Act“ - RIPA) asmuo privalo teisėsaugos pareigūnams atskleisti visus savo kompiuteriuose ir kitose laikmenose saugomus duomenis, įskaitant ir šifruotus. Kitaip tariant asmuo turi juos dešifruoti arba pateikti dešifravimo raktą. Ir pagal šį įstatymą jau yra ir nuteistųjų.