Veikia

Turbūt visas sukurtas technologijas, prietaisus ar priemones galima panaudoti ir gerai, ir blogai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, kad ir paprasčiausias plaktukas. Juo sėkmingai galima kalti vinis, o kiek tobulesniu, galima jas ir ištraukti, tačiau lygiai taip pat juo galima užvažiuoti užknisusiam kaimynui per galvą... Tačiau dėl to niekas nekaltina plaktukų ar jų gamintojų, o tik jų naudotojus. Ne kitaip turėtų būti ir aukštųjų technologijų srityje.

Tačiau šioje rinkoje kartais susidaro specifinės sąlygos, kai prie technologijos kūrimo prisidedanti kompanija turi išskirtines rinkos sąlygas. Būtent taip nutiko su UEFI. UEFI, tai keleto dešimtmečių senumo BIOS sistemos pamainos antroji karta. Pirmoji - EFI, nesusilaukė didelio populiarumo, nes rinkoje dominuojanti „Microsoft“ kompanija nusprendė netaikyti tuometinių „Windows XP“, „Vista“ ir „Windows 7“ sistemų naujos kartos kompiuterio sisteminėms programoms. Iš EFI, berods, gali būti įkraunamos tik 64 bitų sistemos versijos, tuo tarpu dar visai neseniai 32 bitų sistemos sudarė kone absoliučia daugumą.

Tačiau paskelbusi apie „Windows 8“ sistemos naujoves, „Microsoft“ paskelbė ir apie naujos kartos kompiuterių įkrovos sistemą - UEFI. Dar daugiau, UEFI pateikiama saugios kompiuterio įkrovos funkcija yra vienas iš „Windows 8“ įrangos sertifikavimo reikalavimų. Tačiau „saugios kompiuterio įkrovos“ funkcijos pavadinimas slepia kur kas daugiau ir šis funkcionalumas gal tapti labai aktualiu ne vien „Winodows 8“ vartotojams. Tiesa sakant, ne „Windows 8“ vartotojams (įskaitant ir senesnių „Windows“ sistemų vartotojus) UEFI suderinamumas gali sukelti daug galvos skausmo!

Prieš kelias dienas „Canonical“ išleido naujausią „Ubuntu“ sistemos versiją „Ubuntu 11.10“ („Oneiric Ocelot“). Lyginant su pavasarį išleista 11.04 versija, 11.10 versijoje yra nemažai naujovių. Visas jas galima rasti naujos sistemos ataskaitoje. Iš svarbesniųjų, galima paminėti naują „Gnome 3.2“ vartotojo aplinką, iki 3.x versijos atnaujintą branduolį, nauja programinės įrangos valdymo sistema „Software Center“. „Ubuntu 11.10“ taip pat yra pritaikyta keletui ARM architektūros planšetinių kompiuterių.

Tačiau drauge su visomis šiomis naujovėmis atėjo ir toks nemalonus dalykas, kaip išaugęs kompiuterio išteklių poreikis. Ant senojo nešiojamojo kompiuterio su 1 GB RAM „Ubuntu 11.10“ pasileidžia pakankamai greitai, tačiau vos įkrovus „Firefox“ diskas imamas „drožti“ labiau, nei norėtūsi. O kitaip ir būt negali, nes beveik visas RAM jau yra išnaudotas ir sistema netgi yra pradėjusi lyst į SWAP (daugiau, nei 100MB). Tačiau panorus visa tai sutvarkyti, iškyla kita problema. Stengdamasi supaprastinti „Ubuntu“ sistemą, „Canonical“ ėmė žengti „Microsoft“ bei „Apple“ pramintais keliais. Deja, negaliu pasakyti, jog kompanija visuomet nusprendė perimti, tai ką anos dvi padarė geriausiai. „Canonical“ tiesiog subukino „Ubuntu“, uoliai paslėpdama visas gilaus derinimo galimybes! O tai jau, atsiprašau, nebe „Linux“ būdas, kur viską galima pasiderinti taip, kaip reikia MAN, o ne, kaip sugalvojo gamintojas. Taigi, keletas patarimų, kaip prisitaikyti „Ubuntu“ sau bei atsikovoti kelis šimtus MB RAM!

Dėmesio! Žemiau pateiktos instrukcijos išjungia šiek tiek per daug, todėl nustos veikti programų paieškos meniu! Spragtelėjus „Ubuntu“ meniu piktogramą, atvertas paleidimo laukas tampa neveiksnus, nes sistema nebeieško nurodytos programos pagal pavadinimo dalį. Spėju, kad tai darė „Zeitgeist“, tačiau kol kas neturiu, kaip patikrinti, nes nešiojamajame nafig išnešiau „Unity“ ir susidėjau „Xubuntu“ ("apt-get instal xubuntu-desktop") ir naudoju XFCE. Vėliau prie progos staliniame kompiuteryje vėl kūdinsiu ir patikrinsiu, ko nereikia išmesti.

Regis, jog interneto eroje teiginiai „klientas visuomet teisus“, „pirkėjas yra Dievas“ nuseno ir neteko savo aktualumo. Šiuolaikiniai prekybininkai savo vartotojus laiko riboto mastymo galimybių asmenimis. Nors ką čia vynioti į šūdą į vatą - laiko debilais, iš kurių tiesiog reikia pasiimti pinigus.

Būtent tokias mintis kelia štai tokia reklaminė akcija, kuri akivaizdžiai teigia pirkėjui: esi idiotas ir savarankiškai negali išsirinkti prekės, taigi nurodyk kiek turi pinigų ir mes tau pasakysime, ko tau reikia. Pamatęs šią reklaminę užsklandą,  išsyk prisiminiau didįjį kombinatorių Ostapą Benderį, kuris Kisai teigė:
- Kisa, kam tau pinigai? Tu vis viena fantazijos neturi..

Nežinau, kaip jums, tačiau man kažkaip kuo toliau, tuo labiau darosi panašu, kad visas kompiuterijos pasaulis yra bukinamas, tuo pačiu raginant vartotojus kuo mažiau galvoti patiems. O paskui tokie vartotojai yra apturimi taip, kaip paslaugų tiekėjui atrodo geriau.

Vakar vakare vykusioje BUILD konferencijoje „Microsoft“ pristatė pirmąją oficialią bandomąją „Windows 8“ operacinės sistemos versiją. Dalyvavę konferencijoje ar žiūrėję tiesioginę vaizdo įrašo transliaciją galėjo pamatyti gyvai demonstruotus įrenginius su ankstyva „Windows 8“ operacinės sistemos versija. 

Kitaip, nei „Windows 7“, kuri buvo labiau evoliucinis pokytis, palyginus su „Windows Vista“, „Windows 8“ yra drastiškas pokytis, kurį galima sulyginti nebent su perėjimu nuo 16 bitų DOS prie 32 bitų „Windows NT“ sistemų ar „Program Manager“ pakeitimą „Explorer“ vartotojo sąsaja. Nuo ankstesnių „Windows“ sistemų aštuntoji versija skiriasi visiškai nauja vartotojo sąsaja bei suderinamumu su kitokia, nei x86 kompiuterių architektūra - ARM.

Apie ARM jau buvo užsiminta ne kartą ir iš esmės tame nėra nieko naujo - programinės įrangos gigantė tiesiog negalėjo ignoruoti planšetinių kompiuterių populiarumo sprogimo bei šioje rinkoje karaliaujančios ARM architektūros. Tačiau potencialiems vartotojams greičiausiai bus kur kas įdomesnis vartotojo sąsajos pakeitimas. Būtent pakeitimas, nes žodis „atnaujinimas“ čia nelabai tinkamas - pernelyg daug pokyčių, o tiksliau pernelyg mažai panašumų.