Veikia

„Raudonojo kryžiaus“ komiteto nariai rūko stiprią žolę, pakaitomis užkąsdami grybukais ir užgerdami baltake. Kitaip niekaip negalima paaiškinti jų viešų pareiškimų, jog kompiuteriniai karo žaidimai galbūt pažeidžia tarptautinius humanitarinius įstatymus, reglamentuojančius karų eigą. Juk vien jau „Activision“ sukurtame daugelio žaidėjų internetiniame karo žaidime  „Call of Duty: Black Ops“ šiemet galvas padėjo 62 mlrd. karių, iš kurių per 240 mln. buvo tiesiog nudurti artimoje kovoje. „Raudonojo kryžiaus“ atstovai pasijuto negalintys nepareikšti savo svarios nuomonės apie šias virtualias skerdynes.

Anot „Daily Mail“ straipsnio, komitetas paskelbė, jog organizacija aktyviai veikia visame pasaulyje, skleisdama humanitarinius įstatymus tarptautiniu mastu. Tačiau anot jų, yra per 600 mln. kompiuterinių žaidimų entuziastų, kurie gali virtualiai pažeisti karo įstatymus. Todėl jie visai rimtai svarsto siūlyti žaidimų kūrėjams į savo kūrinius įtraukti ir humanitarinius elementus, kaip papildomą žaidimo realizmo aspektą.

Ir tuomet kas? Mūšio nugalėtojas bus teisiamas virtualiajame Hagos teisme už genocidą? Ėėėė alio?! Gal gana jau svaigti? Taip, kai kurias silpnesnio proto asmenybes žaidimai tikrai veikia, kaip veikia knygos, filmai ir pan. Tačiau visiems kitiems tai tik žaidimas ir tiek. Gal jau gana virtualią aplinką versti realia, palikime ją virtualioje erdvėje, kur jai ir vieta. ;)

Turbūt galima drąsiai teigti, jog Šveicarijos vyriausybėje dirba tik sveiko proto žmonės. Ar bent jau tokių dauguma. Tyrimai parodė, jog kas trečias Šveicarijos pilietis siunčiasi muziką ir filmus ir vyriausybė ėmė galvoti - ką daryti su šiuo visuomeniniu reiškiniu.

Ir išnagrinėjusi įvairių atliktų tyrimų rezultatus vyriausybė nusprendė ... nieko nedaryti. Vyriausybė tiesiog paskelbė, jog asmeninėms reikmėms siųstis filmus ir muziką yra visiškai teisėta ir legalu. Ir pramogų pramonė neturi jokių pagrįstų priežasčių inkšti, jog internetas juos žlugdo, kaip ji tai jau daro paskutinius 100 metų.

Antroji „Ubuntu 11.10“ liekninimo dietos aprašymo dalis. Pirmąją rasite čia. Pirmasis liesinimo etapas praėjo sėkmingai, tačiau rezultatai dar netenkino. Todėl nuspręsta sistemą kūdinti toliau. Pirmiausia „Ubuntu Unity“ aplinką pakeičiau į „XFCE 4“, kuri labiau primena „Gnome 2“, tačiau RAM požiūriu yra kiek lengvesnė, nei „Gnome“ ar „Unity“. Norint, galima dar labiau sumažinti RAM sąnaudas ir naudoti LXDE ar kokią nors dar paprastesnę vartotojo aplinką, tačiau jų funkcionalumas irgi neretai būna mažesnis arba labai mažesnis. „XFCE“, sakyčiau, yra aukso vidurys tarp sąnaudų ir funkcionalumo.

Įvertinęs kompiuterio naudojimo pobūdį, sistemą nusprendžiau pertvarkyti ir atsisakyti grafinės vartotojų registracijos sistemos. Iš esmės tokia sistema, kaip „LightDM“ yra visiškai nereikalinga, nes X grafinę aplinką galima sužadinti „startx“ komanda, prisijungus komandine eilute. Vadinamosios „Display Manger“, nors iš tiesų tai sakyčiau „Login Manager“ programos yra tik vartotojų patogumui.

Dėmesio: Žemiau pateikiamos konfigūracijos nerekomenduočiau naudoti nešiojamuose nešiojamuosiuose kompiuteriuose (maniškis nešiojamas tik namų ribose :) ) ar kompiuteriuose, prie kurių gali prieiti pašaliniai asmenys. Taip yra todėl, kad sistema bus sužadinama be jokios autentifikacijos ir kas nors pašalinis galės be vargo pasinaudoti jūsų kompiuteriu ar jame saugomais duomenimis. Tad, jei naudositės šiais patarimais, atidžiai skaitykite pastabas!

Dėmesio 2: PAPILDYTA. Kaip ir įprastame gyvenime intensyvaus lieknėjimo dietos gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Laimei skaitmeninėje erdvėje juos beveik visuomet galima sutvarkyti. Atsisakius grafinės aplinkos, iškilo bėdų su kompiuterio išjungimu ir išorinių laikmenų prijungimu - sistema nusprendė, jog vartotojas tam neturi teisių. Problema išsisprendžia pataisant porą failų, tačiau sprendimui rasti prireikė internete pranaršyti kokias 5 valandas.

Pagaliau tai įvyko - ledai pajudėjo ir galime skelbti CPU išteklių ėdrūno „Flash“ eros pabaigą! O jei rimtai, turbūt „Adobe“ kompanijoje kažkas tikrai blaiviai ir, svarbiausia, su techniniu pagrindimu įvertino „Flash“ sistemos galimybes, poreikius ir mobiliųjų įrenginių išteklius ir priėmė teisingą technologiniu požiūriu sprendimą. Tuo labiau, kad tokios kompanijos, kaip „Apple“ ir „Microsoft“ viešai pareiškė, teikiančios pirmenybę HTML5 technologijoms, o „Apple“ apskritai yra išmetusi „Flash“ suderinamumą iš „iOS“ ir toks turinys atkuriamas tik trečiųjų šalių sukurtų priedų dėka. O ateityje visuose mobiliuosiuose įrenginiuose neliks „Flash“ grotuvo ir naršyklių įskiepių, kaipo tokių.