Veikia

Na ką, vėl linksniuojam „NVidia“ kompanijos vardą. Ir, deja, vėl ne iš gerosios pusės, nes kompanija vėl pateko į nekokybiškų gaminių naujienų eilutes. Jei turite įsigiję „GeForce GTX 590“ plokštę ir kompiuteryje įdiegėte 267.52 versijos tvarkykles, kurios yra pateikiamas kartu su plokštėmis, tai turėtumėte nepatingėti užsukti į „NVidia“ svetainę ir atsinaujinti tvarkykles. Antraip jūsų kompiuterio dviprocesorinis trimatės grafikos spartintuvas gali sėkmingai padūmyti, o jums teks įrodinėti garantinio aptarnavimo skyriuje, jog jūs čia ne prie ko.

Praėjusių metų pabaigoje internete pasklido žinutės apie „Wicked Lasers“ išleistą 1000 mW galingumo lazerinę „rodyklę“. Kabutėse todėl, kad tokia rodykle parodyti daiktai paskui turi akivaizdžias nudegimo žymes. Šios rodyklės buvo parduodamos, kaip stilizuoti šviesos kardai iš „Žvaigždių karų“, už ką „Wicked Lasers“ pateko „Lucas Arts“ nemalonėn ir buvo buvo paduota į teismą. Tačiau jau tuomet ne vienas naujienų komentuotojas išreiškė nuomonę, kad tokias lazerines rodykles potencialiai galima rodykles galima panaudoti kaip ginklus, ne vien savigynos tikslais. Nors 1000 mW rodyklė tikrai nepadarys skylės kieno nors krūtinėje, tačiau blykstelėjus į akis tokiu spinduliu, dienos šviesos galima ir nebeišvysti ar bent visam likusiam gyvenimui matyti juodas dėmes.

Tačiau nuolatinio veikimo lazeris, nors ir šviečia gražiai, neturės tokio poveikio, kaip impulsinis. Taip yra todėl, kad trumpame impulse galima „supakuoti“ gerokai daugiau energijos, nei nuolatiniame sraute per gerokai ilgesnį laiko tarpą. Taip pat tai leidžia pasiekti gerokai didesnį galingumą, neišgarinant pačio aktyvaus lazerio darbinio kūno. Taigi natūralu, kad lazerinio pistoleto prototipui buvo pasirinktas impulsinis lazeris. Ir reikia pripažinti, kaip namudiniam lazerinės technikos entuziasto eksperimentui, šis „ginklas“ yra pakankamai pavojingas.

Nuotolinio valdymo pultai smarkiai palengvino gyvenimą ir vartotojams, ir įrangos projektuotojams. Vartotojams nebereikia kelti savo sėdynių nuo sofų, panorus pakeisti garsumą ar perjungti kanalą. O inžinieriams atsivėrė naujos galimybės didinti įrenginių funkcionalumą, minimaliai, kiek tai yra įmanoma, apkraunant galutinio vartotojo smegeninę.  Na pabandykite įsivaizduoti 20 - 30 mygtukų televizoriaus priekiniame skydelyje - vaizdelis nekoks? O dabar pabandykite "patogiai" išsirinkti reikiamą video šaltinį, televizoriaus apatinėje ar šoninėje briaunoje paslėptais mygtukais. Manau retas ginčysis, jog gausiam šiuolaikinės įrangos funkcionalumui suvaldyti reikia ir pakankamai sudėtingų pultelių.

Tačiau daugėjant įrenginių, valdomų nuotoliniu būdu - viena problema ne tik liko neišspręsta, bet ir tapo aktuali, kaip niekada. Daugėjant įrenginių - daugėja ir pultelių skaičius. Su dviem, na dar trimis įrenginiais susitvarkyti nėra didelės problemos. Tačiau  svetainėje atsiradus 4 - 5 nuotoliniu būdu valdomiems įrenginiams - kiekvieną kartą prieš pradedant žiūrėti filmą reikia sužaisti žaidimą: "rask reikiamą pultelį", nes pulteliai turi savybę kur nors „pabėgti“. Neretai žaidimą prireikia pakartoti 2 - 3 kartus, nes vieną įrenginį reikia įjungti, kitą perjungti į kitą režimą ir t.t.

Dar nespėjusi nė kojų apšilti USB 3.0 magistralė spėjo susilaukti rimto konkurento. USB 3.0 iki šiol egzistavo tik popieriuje ir tik dabar pradėjo atsirasti pirmieji realūs gaminiai. Trečiosios kartos universali magistralė vartotojams žada iki 5 Gbps duomenų perdavimo spartą, nes antrosios kartos žadamų 480 Mbps jau kartais imdavo nepakakti. Tuo labiau kad realiai pasiekiama sparta būdavo gerokai mažesnė.

Tačiau „Intel“ laboratorijose „Light Peak“ vardu pasaulį išvydusi technologija grasina išstumti USB 3.0 iš rinkos, jos nė nepradėjus realiai naudoti. Skambiu „Thunderbolt“ vardu perkrikštyta duomenų perdavimo magistralė yra beveik visais aspektais pranašesnė už USB 3.0. Ji jau dabar yra du kartus spartesnė ir universalesnė, nei USB.