Virtualizacija yra puikus būdas išnaudoti serverio išteklius, nes dažnai nemaža dalis tarnybinės stoties išteklių lieka nepanaudota, o kompiuteris vis viena eikvoja elektros energiją ir užima vietą. Žinoma, į vieną tarnybinę stotį galima įdiegti keletą servisų, tačiau ne visuomet tai yra paranku.
Pasitelkus virtualizaciją, iš vienos fizinės mašinos galima nesunkiai padaryti 2, 3 ar net daugiau sistemų, tinkle matomų, kaip savarankiški serveriai. O su įvertinus apkrovą ir itinkamai bei tinkamai paskirsčius išteklius - tarnybinių stočių teikiamų paslaugų spartos sumažėjimas nebus pastebimas. Apie tai, kaip įdiegti ir suderinti virtualizacijos programinę įrangą - galima rasti XEN, KVM, „Virtual Box“ ar „VMWare Server“ autorių tinklalapiuose ir daugelyje kitų Wiki ar tinklaraščių puslapiuose. Bet yra vienas niuansas, apie kurį šiuose vadovuose paprastai užsimenama tik keletu žodžių ir neatkreipus dėmesio į tai, kur bus saugomos virtualios mašinos - pirmieji virtualizacijos įspūdžiai gali būti labai ne kokie.
Nors straipsnyje bus rašoma apie XEN virtualizacijos sistemą Linux terpėje, tačiau tie patys principai galioja ir diegiant virtualius kompiuterius kitose OS.






Susimokėjus ne vieną šimtą litų, „Sony“ korporacija jums, iš esmės, „kilniaširdiškai“ suteikia teisę pažaisti parduotuvėje pateikiamais „Sony Pay Station 3“ kompiuteriais. Ir jūs besąlygiškai sutinkate laikytis kompanijos taisyklių, pagal kurias jūs neprieštarausite tam, kad kompanija pašalintų iš jūsų kompiuterio vieną ar kitą funkcionalumą, kuriuo jūs gal būt naudojatės, jei tos funkcijos kompanijai pasirodys nepriimtinos ar konkuruos su kitomis kompanijos paslaugomis. Na tai tas pats, kaip sutikti, jog jūsų automobilių gamintojas nusprendus platinti firmines priekabas ar ant stogo tvirtinamas bagažines, jis savarankiškai atvažiuos pas jus ir atsirakinęs jūsų automobilį, užfiksuos galines sėdynes, panaikindamas galimybę jas sulankstyti ir taip pasididinti bagažinės tūrį.
Europos šalių gyventojai pirmąją kovo savaitę vartotojai kviečiami sudalyvauti akcijoje „Diena internete“ („Online Day“). Taip surenkama statistika apie tai, kas ir kiek naudoja internetą Europoje. Lietuva kol kas pirmauja - taigi gal palaikome tempą ir parodome, kad mes neesame runkeliai apkiautėliai beisbolo lazdomis ginkluoti dantyti lietuviai, o šiuolaiškiškos šalies piliečiai, mokantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomie.