Veikia

Kaip pasiekti „Windows“ arba „Linux“  tinklo išteklių („share“) „Android“ sistemoje?

Toks klausimas turbūt kyla ne vienam vartotojui, turinčiam „Android“ telefoną ar planšetinį kompiuterį. Juk nesikopijuosi filmo į USB laikmeną ar patį kompiuterį, užsinorėjęs pažiūrėti filmą ar paklausyti kompiuteryje saugotos muzikos. Jei fonotekos kopija mobiliajame įrenginyje dar kartais yra reali užduotis, tai vaizdo įrašų kolekciją tikrai retas vartotojas sugalvos kopijuotis į savo mobilų įrenginį. Taigi vienintelis optimalus problemos sprendimo būdas - atkurti skaitmeninį turinį tiesiai iš kompiuterio ar namų serverio.

Yra keletas būdų pasiekti skaitmeninį turinį - atverti failų serverio failus ir prisijungti prie skaitmeninio turinio transliavimo serverio. Šiame straipsnelyje apžvelgsiu, kaip pasiekti failų serverio tinklo išteklius. Transliavimo paslaugos, tokias kaip DLNA/UPnP bus apžvelgtos kiek vėliau. Galų gale, DLNA serverį dar reikia įsidiegti ir suderinti, o tai tikrai ne kiekvienas ryšis daryti. Tuo tarpu ant norimo katalogo spragtelėti pele ir pasirinkti „share this on network“ greičiausiai sugebės kiekvienas.

Dar vienas gabalas pasąmonės minčių srauto, užrašyto mums įprastos kalbos sakiniais. Tiesa, kaip ir rašant ankstesnę dalį, minčių vėl gavosi daugiau, nei galvota iš pradžių, todėl anksčiau planuotas paskutinis šeštasis skyrius „Angelo ranka“ taps septintuoju. O priešpaskutinį šeštąjį skyrių skaitykite šiame puslapyje, tiesa, „Ilga kelionė namų link“ gavosi kiek ilgoka, tad ji padalinta į dvi dalis.

Ankstesnės apsakymo dalys:

• Klajonės Chaose ir Kūrėja pramerkia akis
• Atlantidos tremtinys ir Aži Dahaka
• Keistas radinys

Deja, septintosios dalies tikrai gali tekti palūkėti, man apart įprastinių darbų, dar reikia sugebėti susitarti su naujuoju mažuoju namų direktoriumi. Ir nepaisant, jog sakoma, jog tėvai augina vaikus - iš tiesų, tai gaunasi beveik atvirkščiai, ypač pirmaisiais mėnesiais.

Ilga kelionė namų link

„Tai ką, radai? Belieka tik džiaugtis, jog žaislas nebuvo užtaisytas, o užsispyręs žioplys netyčia nesužadino Senųjų palikimo – pats save erzino nemirtingasis – ieškok paskui naujo kūno. Tuo labiau, jog šis tikrai atrodo žadančiai – nesibaido užuominų, lavina savo sugebėjimus ir nebando jais piknaudžiauti. Juk jau dabar jis galėjo jei ne sudeginti, tai bent jau kaip reikalas apskrudinti tą peštuką ir išsaugoti sveiką nosį. Kita vertus, dar klausimas ar tuomet jis būtų iš upės dugno išsitraukęs Senųjų žaislą. Nors tai ir ne Dahaka, tačiau kaip ten bebūtų – reikalai nuo šiol paspartės ir taps gerokai įdomesni“ – nematerialų nemirtingojo veidą perkreipė piktdžiugiška grimasa.

Pagaliau tai įvyko - ledai pajudėjo ir galime skelbti CPU išteklių ėdrūno „Flash“ eros pabaigą! O jei rimtai, turbūt „Adobe“ kompanijoje kažkas tikrai blaiviai ir, svarbiausia, su techniniu pagrindimu įvertino „Flash“ sistemos galimybes, poreikius ir mobiliųjų įrenginių išteklius ir priėmė teisingą technologiniu požiūriu sprendimą. Tuo labiau, kad tokios kompanijos, kaip „Apple“ ir „Microsoft“ viešai pareiškė, teikiančios pirmenybę HTML5 technologijoms, o „Apple“ apskritai yra išmetusi „Flash“ suderinamumą iš „iOS“ ir toks turinys atkuriamas tik trečiųjų šalių sukurtų priedų dėka. O ateityje visuose mobiliuosiuose įrenginiuose neliks „Flash“ grotuvo ir naršyklių įskiepių, kaipo tokių.

Sėkmingai įsodinusi į auksinius narvelius „iPhone“ ir „iPad“ vartotojus, „Apple“ kompanija atsigręžė ir į iki šiol „laisvėje bėgiojusius“ „Apple Mac“ kompiuterių vartotojus. Kompanija jiems jau yra pristačiusi būsimojo auksinio narvo su visais patogumais eskizą - naujausios „Apple“ programos „Mac“ kompiuteriams bus pasiekiamos tik per „App Store“. Viena jų - naujausia „OS X“ versija „Lion“. Daugiau jokių kelionių į parduotuvę pirkti CD/DVD, pakanka tik spragtelėti pele - juk taip patogu... Aha, ypač, kai kompiuteris sugriūva ir reikia instaliuoti iš naujo ir vėl IŠ NAUJO siųstis 4GB „Lion“ diegimo failą, nes „Apple“ kompanija nenumatė galimybės jo išsisaugoti ateičiai. ;)

Tačiau šį kartą bus apie kitą naują „funkcionalumą“, susijusį su tuo pačiu „App Store“. Kompanija nusprendė, jog visos „App Store“ programos, skirtos „Mac“ kompiuteriams turi būti uždarytos į skaitmenines smėlio dėžės, iš kurių jos negalėtų išlįsti.  Šių smėlio dėžių dydį, t.y. funkcijas ir kompiuterio išteklius, kuriais galėtų naudotis programos, nustatys „Apple“.  Programos, šiukštu, negalės pačios kreiptis į aparatūros įrenginius, rašyti į failus už savo katalogo ribų, o net ir sukurti failai gali būti ištrinti „OS X“ sistemos, nusprendus, jog diske trūksta vietos. Visa tai, savaime aišku, yra mūsų, t.y. vartotojų labui. Juk kažkas ten sėdintis viršuje žino geriau, ko mums reikia, ir kaip mes turime naudoti savo įsigyta įrangą.