Tėvinė kategorija: Blog'as
Skaitytojų: 7130

Bosch Rotak 43 LiStatybos pasiekė tą etapą, kai reikia pradėti rūpintis aplinka. Vienas iš aplinkos elementų - veja, kurios ne itin pavyksta priversti želti taip, kaip priklauso. Pasėjom, patręšėm, laistėme ir tebelaistome, tačiau vietoje tankios vejos, sklype veši balandos, kiečiai, usnys, svėrės ir dar bala žino kas. Žolės galima įžiūrėti tik kur ne kur. Nepaisant to, atėjo laikas apgenėti tą piktžolėmis apaugusį smėlio lauką, nes kitaip galutinai suvešėjus piktžolėms, normali žolė apskritai nebeišdygs.

Taigi atėjo laikas išsirinkti ir įsigyti vejapjovę. Kadangi vejo s pas mane susidaro kokie 7 ar net daugiau arų, į elektros tinklą jungiama elektrinė vejapjovė atkrito iš kart. Patirtis uošvių ir senelių soduose puikiai primena, jad daugiau nei 30m ilgio laido tampymas iš paskos tikrai nepalengvina vejos pjovimo. Ypač, kai lauke +30C ar daugiau. Mechaninių treniruoklių, vadinamų vejapjovėmis net nemėginau svarstyti.

Tokiu būdu pasirinkimas automatiškai susiaurėjo iki akumuliatorinių ir benzininių modelių. Po neilgo svarstymo buvo atmestas ir benzininis variantas. Priežastys kelios. Pirmiausia visiškai nesinorėjo uostyti išmetamųjų dujų, pjaunant žolę - prieš sėjant veją, teko ją apdoroti benzininiu kultyvatoriumi ir tai visai nepatiko. Kitas benzininių vejapjovių trūkumas - didelis svoris. Sklypo kėlimui atvežtos žemės pasirodė esančios labai smėlingos ir kai kuriose vietose jausmas, tarsi eitum kopomis. Tose vietose, o būtent ten daugiausia ir pridygo visokio šlamšto, sunki vejapjovė tiesiog paskęstų ir užstrigtų. O kur dar variklio priežiūra, kuro poreikis.


Bosch Rotak 43 LiReikia pripažinti, jog akumuliatoriniai modeliai irgi nėra idealūs. Pagrindinis jų, kaip ir visos akumuliatorinės technikos, trūkumas - trumpas autonominio darbo laikas. Anot gamintojų, vienu akumuliatoriaus įkrovimu vejapjove galima "šienauti" nuo 30 iki 45 minučių. Tačiau derėtų nepamiršti, jog neretai tai būna tiesiog darbo tuščia eiga laikas ir tikrąjį darbo laiką galima sužinoti tik nagrinėjant nepriklausomų vartotojų apžvalgas. Su pastarosiomis yra šiokių tokių keblumų, nes neretai užsienio apžvalgose išgirtos vejapjovės nėra oficialiai platinamos Lietuvoje. Kitas tokių vejapjovių trūkumas, tiesiogiai susijęs su ankstesniu - mažesnė variklio galia. Tai gali būti aktualu, tingintiems dažnai pjauti žolę ir leidžiantiems jai užaugti labai aukštai.

Vejos pjovimo robotas buvo atmestas dėl kitos priežasties - sklypas kol kas nėra aptvertas, o robotas turi būti laikomas lauke, antraip nėra prasmės jį pirkti. Todėl labai tikėtina, kad vieną rytą šio tikrai brangaus daikto gali paprasčiausiai neberasti savo įkrovos aikštelėje.

Pasirinkimas truko gerą mėnesį. Per šį laiką buvo išnagrinėti „Stiga“ (arba „Alpina“, jei labiau patinka balta spalva), „Makita“, „Viking“, „Bosch“ ir mūsuose mažiau girdėti „Ryobi“, „Grizzly“, „GreenWorks“ gaminiai. Kadangi šiuo metu vis dar yra planuojamos didelės išlaidos rekuperatoriaus įsigyjimui, tai kai kurių pardavėjų nenoras bendrauti su lizingo bendrovėmis lėmė, kad "Ryobi" ir berods "GreenWorks" gaminių teko atsisakyti. „Grizzly“ gaminių buvo atsisakyta, suabejojus deklaruojamais darbo laiko duomenimis, nes su 2,6Ah 40V akumuliatoriumi „Grizzly“ vejapjovė geba dirbti taip pat ilgai, kaip ir kitų gamintojų vejapjovės su 3-4Ah 36-40V akumuliatoriumi. Fizikos neapgausi - arba deklaruojamas tuščios eigos laikas arba naudojamas silpnas variklis.

Rinkdamasis vejapjovę vertinau ir suderinamos akumuliatorinė technikos pasirinkimą, nes be vejapjovės tikrai reikės bent jau trimerio. Tokiu būdu iš sąrašo teko išbraukti 48 cm pločio savaigį „Stiga“ modelį, naudojantį 80V 5Ah LiIon akumuliatorių, mat „Stiga“ kol kas nesiūlo jokio kito įrankio, naudojančio tokį galingą akumuliatorių. „Viking“ gaminiai buvo atmesti dėl ganėtinai aukštyn užlenktų kainų. „Makita“, kaip ir „Grizzly“, atkrito suabejojus darbo akumuliatoriumi laiku. „Makita“ BLM/DLM 430 vejapjovė naudoja 2 18V akumuliatorius ir deklaruojamas pjovimo plotas yra 600 kv.m. Todėl tikėtina, kad likus keliasdešimčiai kvadratinių metrų teks daryti pertrauką ir laukt, kol įsikraus akumuliatorius arba pirkti papildomą porą akumuliatorių ir dviejų vietų kroviklį.

Realiai pasirinkimas buvo tarp EGO ir „Bosch“ gaminių. Internete rastos apžvalgos patvirtino, jog EGO nemeluoja apie darbo nuo 4Ah 56V akumuliatoriaus laiką ir tai, jog jis įkraunamas greičiau, nei spėja išsikrauti. Taigi turint du akumuliatorius - galima pjauti žolę beveik be pertraukos. Kita vertus, EGO „Power+“ vejapjovės kaina buvo gan didelė ir visas komplektas: vejapjovė, akumuliatorių komplektas ir trimeris sparčiai artėjo link 1000€. Didelis buvo ir EGO vejapjovės svoris, beveik prilygstantis benzininiams modeliams.

Bosch Rotak 43 LiTodėl „irankiai.lt“ parduotuvėje pastebėjus „Bosch Rotak 43 Li Ergoflex“ vejapjovės su dviem 4Ah 36V akumuliatoriais akciją, pasirinkimas tapo aiškus. Už kainų skirtumą užsisakiau „Bosch ART 30-36 Li“ akumuliatorinį trimerį, naudojantį tą patį 36V akumuliatorių.

Vejapjovė, beje akumuliatorinės Rotak vejapjovės gaminamos Jungtinėje Karalystėje, o ne Kinijoje, vartotojus pasiekia supakuota į gan kompaktiškoje tvirtoje dėžėje, kur telpa vejapjovė, rankena, išardyta žolės surinkimo dėžė, dėžė su akumuliatoriais ir krovikliu, bei keletas niekučių, tarp kurių yra ir atsarginis „užvedimo raktas“. Sudėtingiausias vejapjovės surinkimo etapas buvo nupjautos žolės dėžės sutvėrimas, nes vienu metu į plyšius reikėjo pataikyti keletą kabliukų ir taip sukabinti plastikinę žolės surinkimo dėžę. Toliau beliko tik sustatyt viską į savo vietas, įstumt akumuliatorių ir pasukt užvedimo raktą į darbinę padėtį.

Pirmasis „žolės“ pjovimas nuteikė labai teigiamai. Vejapjovė yra išties lengva ir ją nesunkiai galima persinešti ar pasukti taip, kaip reikia. Žinoma pirmą kartą pjauti nelabai buvo ką ir nustačius 5cm pjovimo aukštį, vejapjovė daugiau nešiojo smėlį, nei pjovė žolę. Tačiau prieš keletą dienų piktžolių priaugo tiek, kad vejapjovei jau iš ties buvo ką veikti. Taigi su dviem dar „neįvažinėtais“ akumuliatoriais žmonai pavyko nupjauti beveik visą sklypą, ir liko vos keli kvadratiniai metrai, kuriuos teko pribaigti naujai padėtu krauti akumuliatoriumi.

Vejapjovė dirba tikrai pastebimai tyliau, nei benzininiai modeliai, o dėl mažo svorio ir plačių, guma dengtų ratų, ji puikiai važiuoja mano smėlėtu sklypu ir nepalieka gilių vėžių. Skamba, kaip reklaminio bukleto ištrauka, bet, kad taip yra. :)

Kitaip, nei vejapjovė, „ART 30-36 Li“ trimeris pagamintas įprastoje visiems elektros ir elektronikos gaminiams šalyje - Kinijoje. Vėlgi, kol kas beveik visi įspūdžiai vien tik teigiami. Su vienu akumuliatoriumi apgenėjau maždaug 3,5-4 arus žolės. Žinoma, jei būtų reikėję ją pjauti nuo pradžių, tai rezultatai būtų kitokie ir antrojo akumuliatoriaus tikrai būtų prireikę. Visgi, 1,6mm valą naudojantis trimeris nėra skirtas aukštos sumedėjusios žolės šienavimui. Tam reikėtų galingesnio įrenginio, todėl su šiuo trimeriu reikės neužleisti „negyvenamo“ kaimynų sklypo pakraščių. Tarp nagrinėtų trimerių modelių buvo ir „Stiga“ gaminys, leidžiantis vietoje valo uždėti pjovimo peilį ar diską, kuris būtų labiau tinkamas apleistam žolynui išpjaut. Tačiau „Stiga“ vejapjovės ir trimerio komplektas su papildomu akumuliatoriumi būtų gavęsis brangesnis, nei perkant akcijinį „Bosch“.

Taigi, reziumuojant kol kas įrenginiu esu patenkintas ir dabar svarstau, kad gal būt reikės įsigyti ir dar kokį akumuliatorinį įrankį - krūmapjovę ar nedidelį grandininį pjūklą. Epizodiniams papjovimams, pavyzdžiui malkomis verčiant kartą du per metus atvežamas šakotas kalades, kur kirvis pasirodo bejėgis, akumuliatoriaus turėtų pakakti.